Saga (literatūra)
Sagos - tai pasakojimai apie senovės šiaurės ir germanų gyvenimą. Kai kurios iš jų yra visiškai išgalvotos, o kai kurios turi istorinį pagrindą.
Juose pasakojama apie ankstyvąsias vikingų keliones, jų metu vykusius mūšius, migraciją į Islandiją ir nesantaiką tarp islandų šeimų. Jie parašyti senąja norvegų kalba, daugiausia Islandijoje.
Tai pasakojimai proza, kurie turi tam tikrų panašumų su epu, dažnai į tekstą įterptos strofos ar ištisi eilėraščiai aliteracijos principu, pasakojantys apie didvyriškus praeities laikų žygdarbius, "pasakojimai apie garbingus vyrus", kurie dažnai buvo vikingai, kartais pagonys, kartais krikščionys. Kartais jos romantizuotos ir fantastinės, bet visada susijusios su žmogiškomis būtybėmis, kurias galima suprasti.
Geriausios sagos pripažįstamos kaip grožinė literatūra. Njál saga, arba "Sudeginto Njál saga", yra viena garsiausių.
Senąja anglų (anglosaksų) kalba Beovulfas yra Anglijoje parašyta saga, taip pat ir vėlesnė Gawain and the Green Riter, parašyta Vakarų Midlando dialektu. Abu šie kūriniai yra vaizduotės kūriniai, tačiau Layamono Brutas (apie 1200 m.) remiasi Anglijos istorija nuo anglosaksų kronikos laikų.
Islandų sagos
"Islandų sagos yra visos... Šiaurės šalių literatūros pagrindas", sako Rojus Jakobsenas (Roy Jacobsen), "Islandų sagų" vertėjas ir autorius.
Islandų sagų sąrašas
- Gísli Súrsson saga arba Gísla saga - (dvi versijos) apie nusikaltėlį poetą - Gísla saga
- Eyri tautos saga, arba Eyrbyggja saga
- Ljósvetninga saga
- Vatnsdøla
- Laxárdalr žmonių saga arba Laxdøla saga
- Valla-Ljóts saga
- Hen-Thoriro saga, arba Hænsna-Þóris saga
- Gunnlaugr gyvatės liežuvio saga arba Gunnlaugr gyvatės liežuvio saga
- Bandomosios sagos
- Egilo saga
- Hardar saga arba Harðar saga ok Hólmverja
- Rankel saga
- Bárðar saga Snæfellsáss
- Bjarnar saga Hítdœlakappa
- Droplaugarsona saga
- Eiríks saga rauða - Eriko Raudonojo saga
- Færeyinga saga
- Finnboga saga ramma
- Fljótsdæla saga
- Flóamanna saga
- Fóstbrœðra saga (dvi versijos)
- Grettis saga - Grettiro Stipriojo saga
- Grœnlendinga saga - Grenlandijos saga
- Gull-Þóris saga
- Gunnars saga Keldugnúpsfífls
- Hallfreðar saga (dvi versijos)
- Harðar saga ok Hólmverja
- Hávarðar saga Ísfirðings - Hávarðuro iš Ísafjörðuro saga
- Heiðarvíga saga
- Hrafnkels saga
- Hrana saga hrings (po viduramžių)
- Kjalnesinga saga
- Kormákso saga
- Króka-Refs saga
- Laurentijaus saga
- Ljósvetninga saga (trys versijos)
- Njáls saga
- Reykdœla saga ok Víga-Skútu
- Svarfdœla saga
- Valla-Ljóts saga
- Víga-Glúms saga
- Víglundar saga
- Vápnfirðinga saga
- Þorsteins saga hvíta
- Þorsteins saga Síðu-Hallssonar
- Þórðar saga hreðu
- Ölkofra saga
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia kalba buvo rašomos sagos?
A: Sagos buvo parašytos senąja norvegų kalba, daugiausia Islandijoje.
K: Kokie yra sagų ir epų panašumai?
A: Sagose dažnai yra strofų arba ištisų eilėraščių, parašytų aliteracijos principu, įterptų į tekstą, panašiai kaip ir epuose.
K: Ar sagos visada romantiškos ir fantastinės?
A: Taip, sagos paprastai būna romantizuotos ir fantastinės, bet jose vis tiek kalbama apie žmones, kuriuos galima suprasti.
K: Kokia yra viena iš garsiausių sagų?
A: Viena iš garsiausių yra Njalo saga, arba Saga apie sudegusį Njalą.
K: Ar yra angliškų kūrinių, kuriuos būtų galima laikyti sagomis?
Atsakymas: Taip, Beovulfas ir Gawainas ir Žaliasis riteris yra vaizduotės kūriniai, kurie galėtų būti laikomi sagomis. Layamono Brutas (apie 1200 m.) remiasi Anglijos istorija nuo anglosaksų kronikos laikų ir taip pat galėtų būti laikomas saga.
