Proza – kas tai yra, apibrėžimas ir ypatybės
Vikipedijos prozos gairės pateikiamos Vikipedija:Stiliaus vadovas.
Proza yra įprastinė rašytinės arba šnekamosios kalbos forma, naudojama kasdieniam pasakojimui, faktų aiškinimui ir mintims išdėstyti. Ji skiriasi nuo poezijos ir nuo sceninės kūrybos: paprastai prozoje nėra metrinio ritmo ar rimavimo, kurie būdingi eilėraščiams, o tekstas organizuojamas sakiniais ir pastraipomis, o ne stanza ar eilutėmis.
Žodis proza kilęs iš lotyniško žodžio prosa, reiškiančio „paprasta“; iš čia kilo ir būdvardis „prozinis“. Proza vartojama labai įvairiomis gyvenimo sritimis — ją randame laikraščiuose, romanuose, žurnaluose, enciklopedijose, transliuojamose žiniasklaidos priemonėse, laiškuose, pasakojimuose, istorijoje, filosofijoje, biografijoje ir daugelyje kitų tekstų formų.
Ypatybės
Prozos bruožai gali būti apibūdinti taip:
- Tekstas išdėstomas sakiniais ir pastraipomis, o ne eilutėmis ar strofojomis.
- Dažniausiai nebūdinga fiksuota metrika ar rimai (metras, rimas), tačiau prozoje taip pat gali būti stilistinių ir muzikalinių elementų.
- Kalba artimesnė kasdieniam bendravimui, bet literatūrinė proza gali būti labai stilistiškai išvystyta ir ornamentuota.
- Prozoje gali būti pateikiami sąrašai ar lentelės, tačiau klasikinė literatūrinė proza dažniau grindžiama nuosekliu pasakojimu arba argumentacija nei formaliais formatavimo elementais.
- Proza apima platų žanrų spektrą: nuo grynai informacinės iki stipriai estetizuotos meninės kūrybos.
Rūšys ir žanrai
Proza skirstoma į daugybę tipų, priklausomai nuo paskirties ir formos. Svarbiausi:
- Naratyvinė proza — romanai, apsakymai, novelės, pasakojimai (istorijos, kuriomis perteikiami įvykiai ir veikėjų santykiai).
- Žurnalistinė proza — naujienų straipsniai, reportažai, publicistika (informacijos perteikimas ir komentavimas).
- Esė ir refleksinė proza — asmeninės ar mąslinės pastabos, filosofiniai svarstymai.
- Mokslo ir edukacinė proza — vadovėliai, moksliniai straipsniai, enciklopediniai straipsniai.
- Epistolinė proza — laiškai, dienoraščiai, memuarai.
- Hibridiniai žanrai — tekstai, kurie jungia prozos ir poezijos bruožus, pavyzdžiui, proziška poezija (proziška poezija arba proza-poetika).
Skirtumai nuo poezijos ir teatro
Pagrindinis skirtumas — forma ir akcentas: poezija dažnai remiasi ritmu, lyriškumu ir kūrybiniu suspaudimu, o proza orientuota į nuoseklų pasakojimą ar argumentavimą. Teatro tekstai (pjesės) yra parašyti aiškiai paskirtoms scenai ir dialogams — jų struktūra ir paskirtis skiriasi nuo prozos. Vis dėlto literatūroje egzistuoja sklandžios ribos ir perėjimai tarp šių formų.
Stilius ir retorika
Proza gali būti labai įvairi stilistiškai: nuo paprastos ir informatyvios iki puošnios ir metaforiškos. Autoriai naudoja leksiką, sintaksę, vaizdinius ir pasikartojimus, kad pasiektų norimą poveikį. Net jei nėra fiksuotos metrinės struktūros, kalbos muzika ir ritmo pojūtis prozoje gali būti itin svarbūs.
Kada rinktis prozą
Proza yra tinkama, kai reikia perteikti sudėtingą informaciją, vystyti siužetą, aiškiai paaiškinti mintis arba sukurti ilgalaikę pasakojimo struktūrą. Ji leidžia laisviau manipuliuoti laiku, perspektyva ir išsamumu nei dauguma kitų literatūros formų.
Apibendrinant, proza yra lanksti ir plačiai paplitusi kalbos forma, kuri padeda perduoti tiek faktus, tiek vaizduotę — nuo kasdienio bendravimo iki sudėtingos literatūros.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra proza?
Atsakymas: Proza - tai įprastinė rašytinės arba sakytinės kalbos forma. Joje nenaudojamos jokios specialios formos, pavyzdžiui, sąrašai ar lentelės, ir ji neturi formalios struktūros, tokios kaip metras ar rimas, kurie dažnai būdingi poezijai.
K: Kuo proza skiriasi nuo poezijos?
A: Proza neturi ypatingo ritmo ir yra panaši į kasdienį bendravimą. Tuo ji skiriasi nuo poezijos, kuri paprastai turi specifinį ritmą ir formą.
K: Iš kur kilęs žodis "proza"?
A: Žodis "proza" kilęs iš lotynų kalbos žodžio prosa, reiškiančio paprastą.
K: Kokių rūšių žiniasklaidoje gali būti naudojama proza?
A: Proza gali būti naudojama laikraščiams, romanams, žurnalams, enciklopedijoms, transliuojamai žiniasklaidai, laiškams, pasakojimams, istorijai, filosofijai, biografijai ir daugeliui kitų žiniasklaidos formų.
K: Ar proza ir poezija yra mišrios?
A: Taip - yra šių dviejų literatūros formų mišinys, vadinamas proza ir poezija.
K: Kaip apibūdintumėte prozos rašymą?
Atsakymas: Prozos rašymas paprastai priimamas faktų aprašymui arba bet kokių minčių aptarimui, kurios yra įtrauktos į laisvą kalbėjimą be jokio specialaus formato ar struktūros.
