Rokokas
Rokoko - XVIII a. Prancūzijoje atsiradęs meno stilius. Dažnai vadinamas tik vėlyvuoju baroku, tačiau rokoko išsivystė iš baroko meninio judėjimo. Nors jis išlaikė kai kuriuos pirminio stiliaus bruožus, tarp jų - sudėtingumą ir puošnumą, jis taip pat buvo žaismingesnis ir asimetriškesnis. Rokoko siejamas su Prancūzijos karaliaus Liudviko XV valdymu (Liudvikas XIV siejamas su baroku, o Liudvikas XVI - su neoklasicizmu, nors jo valdymo pradžioje stilius prasidėjo kaip rokoko). Rokoko populiarumas buvo didžiausias XVIII a. viduryje, o jo pabaigoje išblėso neoklasicizmo naudai.
Rokoko menas ir architektūra buvo moteriški, grakštūs, gėlėti ir puošnūs. Skirtingai nuo tamsesnių atspalvių baroko mene, paveikslams buvo naudojamos kreminės ir pastelinės spalvos. Priešingai nei baroko mene, religija ir politika nebebuvo būtinai pagrindinė rokoko meno tema, dažniau buvo vaizduojamas kasdienis gyvenimas. Rokoko mene vyravo meilės, romantikos, linksmybių, peizažų ir paprastų portretų temos. Be to, rokoko dailėje išpopuliarėjo Tolimųjų Rytų temos, ypač chinoiserie. Žymiausi rokoko dailininkai yra Boucher, Watteau, Fragonard ir keletas kitų.
Visą istoriją meno istorikai daug diskutavo, analizavo ir kritikavo rokoko stilių. Ilgainiui jis buvo kritikuojamas dėl perdėto, paviršutiniško ir lengvabūdiško požiūrio, todėl įvairiais istorijos tarpsniais šis terminas netgi buvo vartojamas paniekinamai. Nepaisant to, rokoko menas ir teatras taip pat sulaukė pagyrų dėl savo kūrinių elegancijos, "grožio" ir "žavesio".
Prancūzų dailininko Fragonaro rokoko stiliaus paveikslas. Rokoko menas iš prigimties buvo sudėtingas, žaismingas, kupinas subtilių spalvų ir dažnai šmaikštus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra rokokas?
A: Rokoko - tai XVIII a. Prancūzijoje atsiradęs meno stilius. Jis išsirutuliojo iš baroko meninio judėjimo ir buvo žaismingesnis ir asimetriškesnis už savo pirmtaką.
K: Kas buvo susijęs su rokoko?
A: Rokoko siejamas su Prancūzijos karaliaus Liudviko XV valdymu. Žymiausi šio stiliaus dailininkai yra Boucher, Watteau ir Fragonard'as.
K: Kuo šis menas skyrėsi nuo baroko meno?
A.: Nors šis stilius išlaikė kai kuriuos originalaus baroko stiliaus bruožus, tarp jų - rafinuotumą ir puošnumą, jis taip pat buvo žaismingesnis ir asimetriškesnis. Skirtingai nuo tamsesnių atspalvių baroko mene, paveikslams buvo naudojamos kreminės ir pastelinės spalvos. Skirtingai nei baroko mene, religija ir politika nebebuvo būtinai pagrindinės rokoko meno temos, dažniau buvo vaizduojamas kasdienis gyvenimas. Be to, rokoko mene išpopuliarėjo Tolimųjų Rytų temos.
Klausimas: Kada jo populiarumas buvo didžiausias?
A: Rokoko populiarumas pasiekė piką XVIII a. viduryje, o jo pabaigoje išblėso neoklasicizmo naudai.
K: Kas apie jį buvo sakoma per visą istoriją?
A: Per visą istoriją meno istorikai daug diskutavo, analizavo ir kritikavo rokoko meną - vieni jį kritikavo už perdėtą ar paviršutinišką, kiti gyrė jo eleganciją, "grožį" ar "žavesį".
K.: Kokios bendros rokoko meno kūrinių temos?
A.: Rokoko meno kūriniuose dažniausiai aptinkamos meilės, romantikos, linksmybių, peizažų ir paprastų portretų temos, taip pat Tolimųjų Rytų motyvai, pavyzdžiui, chinoiserie.
