Graikų mitologijoje Andromeda (gr. Ἀνδρομέδα, Androméda arba Ἀνδρομέδη, Andromédē) – Etiopijos princesė, karaliaus Kefėjo ir jo žmonos Kasiopėjos duktė. Kai Kasiopėja pasigyrė, kad jos duktė gražesnė už Nereides, tai supykdė jūrų dievą Poseidoną. Už bausmę Poseidonas pasiuntė jūros pabaisą Ceto, kuri pradėjo niokoti krantus ir miestus. Išsigandę karalius Kefėjas ir jo žmonės kreipėsi į Delfų orakulą; Delfų orakulas nurodė, kad vienintelė išeitis – paaukoti Andromedą jūros pabaisai. Andromeda buvo prirakinta prie uolos pakrantėje, kad pabaisa ją nuskandintų.
Mito eiga
Įvykiai turi kelias variacijas, tačiau plačiai paplitusi versija yra tokia: kai didvyris Persėjas, nuskridęs po to, kai nukirto Medūzos galvą, pamatė Andromedą, jis sujaudintas jos grožio sustojo ir nusprendė ją išgelbėti. Persėjas nugalėjo arba nužudė jūros pabaisą Ceto (kai kuriose versijose jis panaudojo Medūzos galvą, paverčiant pabaisą akmeniu), taip išvaduodamas Andromedą nuo žūties. Vėliau, kilus ginčui dėl Andromedos suvedimo (tarp Persėjo ir vyro, kuriam Andromeda jau buvo pažadėta, pvz., Phineuso), Persėjas, pasinaudojęs Medūzos galva, kai kuriais mitais apledavo (pavertė į akmenį) savo priešininkus. Galiausiai Andromeda ir Persėjas susituokė.
Palikuonys ir kilmė
Iš santuokos su Persėju Andromeda pagimdė keletą vaikų; tradicinėje genealogijoje minimi sūnūs Persesas (Perses), Alkajus (Alcaeus), Helejas, Mestoras, Stenelas (Sthenelus) ir Elektrionas, taip pat dvi dukterys – Autochtė ir Gorgofonė. Per savo palikuonis Andromeda tampa protėveivė kelių karališkų dinastijų; ji taip pat minima kaip Heraklio senelė (per Elektrioną arba kitus variantus pagal skirtingus šaltinius). Kai kuriose tradicijose Persėjas yra siejamas su Mikėnais – jam priskiriami miestų įkūrimo motyvai arba ryšiai su Mikėnų karalyste.
Vardas ir semantika
Graikų kalba Andromedos vardas reiškia „žmonių valdovė“ arba „žmonių gynėja“ – jis sudarytas iš ἀνήρ, ἀνδρός (anēr, andrós – „[iš] žmogaus“) ir medon („valdovas, saugotojas“). Vardo etimologija atspindi tiek herojišką, tiek kilmingą jo reikšmę mitinių genealogijų kontekste.
Kultūrinė įtaka ir ikonografija
Andromedos motyvas – iškankinta princesė, prirakinta prie uolos ir išlaisvinta didvyrio – tapo vienu iš populiariausių siužetų antikinėje bei vėlesnės Europos dailėje, literatūroje ir teatro kūriniuose. Temą vaizdavo antikiniai keramikos tapytojai, renesanso ir baroko dailininkai (pvz., Rafaelis, Rubensas, Titianas), taip pat XIX a. romantikai. Andromeda taip pat užrašyta astronomijoje: pagal mitą pavadinta žvaigždynas Andromeda, o žymioji Andrromedos galaktika (M31) turi vardą, kilusį iš to paties mito.
Šaltiniai ir variacijos
Mito versijos randamos įvairiuose šaltiniuose: Hesiodo, Pseudo-Apollodoro Bibliotheca, Ovidijaus Metamorfozėse, Hyginus ir kituose klasikiniuose tekstuose. Skirtinguose pasakojimuose detalės (koks tiksliai buvo išsigelbėjimo mechanizmas, koks Persėjo ir Andromedos tolesnis likimas, kurių vaikų vardai minimi) gali skirtis – tai lemia vietinės tradicijos ir vėlesni pasakotojų papildymai.
Andromeda išlieka vienu ryškiausių moterų mitologijoje: jos istorija nagrinėja temas apie gėrį ir grožį, dievų kerštą, priesaikas ir gelbėjimą, ir iki šiol įkvepia meno, literatūros bei mokslo (astronomijos) pavadinimus.
