Medūza (mitologija)
Medūza - graikų mitologijos personažas. Jos istoriją pasakojo ir perpasakojo senovės ir šiuolaikiniai pasakotojai, rašytojai ir menininkai.
Lotynų poetas Ovidijus "Metamorfozių" IV knygoje rašo, kad Poseidonas išprievartavo Medūzą Atėnės šventykloje. Deivė pasipiktino ir pavertė Medūzą pabaisa su gyvatėmis vietoj plaukų.
Medūza vaizduojamajame mene vaizduojama jau daugelį amžių. Mitą supa daugybė interpretacijų, tarp jų ir Sigmundo Freudo. Senovės žmonėms Medūzos galvos atvaizdas buvo priemonė, padedanti išvengti blogio. Šis atvaizdas buvo vadinamas Gorgoneionu. Gorgoneionas buvo labai baisus ir priversdavo visus vaikus verkti, tačiau veikė tik prieš Medūzą, o ne jos seseris.
Persėjas su Medūzos galva, Benvenuto Cellini (1554 m.)
Mitas
Medūza buvo viena iš trijų seserų. Jos buvo vadinamos Gorgonėmis. Medūzos seserys buvo Steno ir Eurialė. Medūza buvo mirtinga, bet jos seserys buvo nemirtingos. Visos jos buvo jūrų dievybių Forkiso ir jo sesers Keto vaikai. Prieš tapdamos pabaisomis, visos trys seserys buvo gražios jaunos moterys, ypač Medūza, tačiau ji buvo Atėnės šventyklos šventikė ir buvo saistoma celibato įžado.
Bet kuris žmogus ar gyvūnas, pažvelgęs tiesiai į ją, virsdavo akmeniu.
Herojus Persėjas nukirto Medūzai galvą, pamatęs jos atspindį savo išdegintame skyde. Panaudojęs baisiąją galvą priešams nugalėti, jis padovanojo ją Atėnei, o ji uždėjo ant savo skydo.
Mirties metu Medūza buvo nėščia nuo Poseidono. Iš jos kraujo atsirado sparnuotas žirgas Pegasas ir auksinis milžinas Chrizaoras.
Gorgonė ant juodafigūrinės amforos iš Graikijos (520-510 m. pr. m. e.)
Antonio Tempestos paveikslas Ovidijaus "Metamorfozėms" (1630 m.)
Medūza mene
Medūza buvo senovės vazų tapytojų, mozaikininkų ir skulptorių objektas. Ji pavaizduota ant Aleksandro Didžiojo krūtinės liemenės Aleksandro mozaikoje, esančioje Faunų namuose Pompėjoje, Italijoje (apie 200 m. pr. m. e.).
Romėniška Fidijo Medūzos kopija (kairėje) saugoma Miuncheno (Vokietija) Glyptotekoje.
Tarp renesansinių atvaizdų yra Benvenuto Cellini skulptūra "Persėjas su Medūzos galva" (1554 m.) ir Caravaggio aliejinis paveikslas "Medūza" (1597 m.).
Baroko epochos paveikslai: Peterio Paulo Rubenso Medūzos galva (1618 m.), Berninio marmurinis Medūzos biustas (1630 m.) ir Luca Giordano aliejiniais dažais tapytas paveikslas "Persėjas, paverčiantis Finėją ir jo pasekėjus akmenimis" (1680 m. pradžia).
Romantiniai ir šiuolaikiniai vaizdai: Antonio Kanovos "Persėjas su Medūzos galva" (1801 m.) ir Salvadoro Dali skulptūra "Persėjas". XX a. Medūzos temą nagrinėjo Paulis Klee, Johnas Singeris Sargentas, Pablas Picasso, Pierre'as ir Gilles'as ir Auguste'as Rodinas.
Medūza, graikiškojo Fidijo originalo romėniška kopija
Luca Giordano (apie 1670 m.) Persėjas, kovojantis su Finėju ir jo bendražygiais
Klausimai ir atsakymai
K: Kas senovėje rašė apie Medūzą?
A: Apie Medūzą rašė lotynų poetas Ovidijus savo Metamorfozėse.
K: Ką Poseidonas padarė Medūzai?
A: Poseidonas išprievartavo Medūzą Atėnės šventykloje.
K: Kaip Atėnė nubaudė Medūzą už šį nusikaltimą?
A: Už bausmę Atėnė Medūzą pavertė pabaisa su gyvatėmis vietoj plaukų.
K: Kaip dailininkai laikui bėgant vaizdavo Medūzą?
A: Tūkstančius metų menininkai kūrė Medūzos statulas ir paveikslus, o senovės graikai ir kiti senovės žmonės piešė jos veidą ant puodų, durų ir kitų daiktų. To meto graikų mene dailininkai dažniausiai tapydavo arba droždavo žmones, žiūrinčius į šoną, tačiau beveik visada droždavo Medūzos atvaizdus, žiūrinčius iš paveikslo į žiūrovą. Šie paveikslai vadinami gorgoneionais.
Klausimas: Kokiu tikslu taip vaizduojama Medūza?
A: Taip ją vaizduoti norėta tam, kad ji galėtų atbaidyti piktus dalykus, panašiai kaip Persėjas ją naudojo prieš savo priešus.
K: Apie ką yra Ovidijaus "Metamorfozių" IV knyga?
A: Ovidijaus "Metamorfozių" IV knygoje pasakojama apie tai, kaip Poseidonas išprievartavo Medūzą Atėnės šventykloje ir kaip Atėnė ją nubaudė, paversdama pabaisa su gyvatėmis vietoj plaukų.
