Caravaggio – italų baroko dailininkas: gyvenimas, kūryba, chiaroscuro
Caravaggio: audringa itališko baroko biografija — gyvenimas, provokuojanti kūryba ir meistriškas chiaroscuro, pakeitęs sakralinį meną.
Michelangelo Merisi da Caravaggio (1571 m. rugsėjo 28 d. – 1610 m. liepos 18 d.) buvo žymus italų dailininkas, vienas svarbiausių ankstyvojo baroko kūrėjų. Gimė Milane ir vėliau gyveno Caravaggio miesto apylinkėse (iš ten kilęs jo pavardės priesagas). Nuo 1593 iki 1610 m. dirbo Romoje, Neapolyje, Maltoje ir Sicilijoje. Jo kūryba išties pakeitė XVII a. Europos tapybą: jis įvedė gryną, dramatišką natūralizmą, stiprų šviesos ir tamsos kontrastą ir itin emocingą vaizdavimo būdą.
Gyvenimas trumpai
Caravaggio buvo įgudęs portretų ir sakralinių siužetų tapytojas, tačiau jo gyvenimas buvo audringas. Jau būdamas Romoje jis įgijo žinomumą ir sulaukė rimtų užsakymų: ypač svarbūs darbai atsirado Contarelli koplyčiai (San Luigi dei Francesi) ir Cerasi koplyčiai (Santa Maria del Popolo), kurie padėjo jam išpopuliarėti apie 1600 m.
Jo asmeninis gyvenimas buvo kupinas konfliktų: Caravaggio dažnai skųsdavosi dėl skolų, elgėsi audringai ir dalyvavo muštynėse. 1604 m. pasirodė rašytinė pastaba apie jo netvarkingą ir nemandagų elgesį; tokios žinios formavo jo reputaciją kaip prieštaringos asmenybės. 1606 m. jis nužudė jaunuolį (istoriniuose šaltiniuose dažnai minima Ranuccio Tomassoni) ir turėjo bėgti iš Romos, nes jam buvo iškelta byla dėl žmogžudystės. Vėliau jis keliavo į Neapolį, Maltą (ten netgi trumpai įstojo į Šv. Jono riterius) ir Siciliją, bet konfliktai neretai sekė jo pėdomis: 1608 m. Maltoje jis vėl susidūrė su teisėsauga, o 1609 m. Neapolyje vėl pakliuvo į bėdas ir galėjo būti užpultas. 1610 m., po kelių įvykių ir bandymų sugrįžti į Romą ir gauti malonę, mirė — apie mirties priežastį yra keli variantai: liga, infekcija ar užpuolimas; tiksli aplinkybė liko neaiški.
Kūryba ir stilius
Caravaggio tapė priešingai vyraujančiam manierizmui — jis siekė realistiškumo (natūralizmo): vaizdavo paprastus žmones kaip tikrus modelius, dažnai naudodamas gatvės žmones, prostitutes ar nusikaltėlius kaip savo modelius. Jo figūros nėra idealizuotos; jos atrodo gyvos, su realiomis emocijomis ir kūno detalėmis.
Labiausiai įsimintinas jo meninis sprendimas buvo intensyvus šviesos ir šešėlio naudojimas. Paprastai tai vadinama chiaroscuro — stiprus šviesos kontrastas pabrėžiantis svarbiausias kompozicijos dalis. Caravaggio dažnai naudojo ir dar drastiškesnę šio metodo versiją, kurią meno istorikai vadina tenebrizmu: didelės tamsios zonos ir stipriai apšviestos dalys sukuria scenos dramą ir teatrališką efektą.
Tarp reikšmingiausių jo darbų yra, pavyzdžiui, Šv. Mato pašaukimas (The Calling of Saint Matthew), Emauso vakarienė (Supper at Emmaus), Kristaus sulaikymas (The Taking of Christ), Amor Vincit Omnia (Meilė nugali viską), Bachus, Narcizas ir daugelis kitų. Šie paveikslai demonstruoja jo gebėjimą perteikti psichologinę įtampą, dramatinę apšvietimo kompoziciją ir natūralų kūnų vaizdavimą.
Paveldas ir įtaka
Dar būdamas gyvas Caravaggio buvo labai žinomas, ir daug menininkų ėmėsi jo technikos bei temų — tokius pasekėjus istorija pavadino caravaggistais. Po jo mirties kūrinių populiarumas šiek tiek sumažėjo, tačiau XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje meno tyrėjai bei kritikai vėl atkreipė dėmesį į jo darbą. 1900‑aisiais buvo pradėta vertinti jo reikšmė modernesnei tapybai: Caravaggio laikomas vienu iš tų, kurių įtaka vedė prie šiuolaikinės tapybos dramatiškesnio realizmo.
Jo įtaka buvo plati: italų, ispanų, prancūzų, nyderlandiečių menininkai ir toliau rėmėsi jo šviesos bei natūralizmo principais. Meno istorikai pabrėžia, kad Caravaggio atvėrė naują kelią emociniam ir vizualiniam realizmui, kurio pėdsakai matomi daugybėje vėlesnių kūrinių.
Santrauka: Caravaggio buvo talentingas, provokatyvus ir kartais konfliktuotas menininkas, kurio natūralizmas, stiprus šviesos ir šešėlio kontrastas (chiaroscuro/tenebrizmas) ir psichologinis intensyvumas pakeitė tapybos kryptis. Nors jo asmeninis gyvenimas buvo audringas ir mirtis ankstyva, jo meninė įtaka išliko ir vėlesniais amžiais buvo peržiūrėta bei įvertinta kaip lemiama šiuolaikinės tapybos raidoje.
Andre Berne‑Joffroy, Paulio Valéry sekretorius, yra pasakęs: "Ce qui commence chez Caravage est simplement la peinture moderne." (Liet. „Tai, kas prasideda pas Caravaggio, – tiesiog šiuolaikinė tapyba.“)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Mikelandželas Merisis da Karavadžas (Michelangelo Merisi da Caravaggio)?
A: Michelangelo Merisi da Caravaggio buvo italų dailininkas, 1593-1610 m. dirbęs Romoje, Neapolyje, Maltoje ir Sicilijoje. Jis žinomas kaip baroko stiliaus tapytojas.
K: Kokio tipo meną tapė Karavadžas?
A: Karavadžas tapė baroko stiliumi vadinamą meną. Jis buvo pirmasis žmogus, kuris tikrai gerai tapė šiuo būdu.
K: Kodėl Katalikų bažnyčiai reikėjo naujo meno tipo?
A: Katalikų bažnyčiai reikėjo naujo meno tipo, nes manierizmas 100 metų buvo garsiausias meno tipas, o dabar jis tapo nuobodus. Jie norėjo, kad žmonėms taip patiktų jų menas, kad jie nenorėtų pradėti priklausyti protestantų bažnyčiai.
Klausimas: Kaip Karavadžas tapė savo paveikslus?
A: Karavadžas tapė paveikslus vadinamuoju natūralizmo būdu, t. y. jis tapė daiktus taip, kaip jie atrodo iš tikrųjų. Jis taip pat naudojo chiaroscuro techniką, tapydamas labai tamsiais šešėliais ir labai ryškiomis šviesomis.
K: Kas nutiko po jo mirties?
A: Po jo mirties dauguma žmonių jį pamiršo ir nesidomėjo jo paveikslais, kol po šimtų metų žmonės vėl pažvelgė į jo darbus ir pamatė, koks svarbus buvo jo menininkas. Daugelis kitų garsių menininkų matė jo paveikslus ir bandė tapyti panašiai kaip jis, todėl baroko stilius tapo labai garsus šimtus metų po to.
Klausimas: Ką Andre Berne-Joffroy sakė apie Caravaggio kūrybą?
A: Andre Berne-Joffroy sakė: "Tai, kas prasideda Caravaggio kūryboje, paprasčiausiai yra šiuolaikinė tapyba".
Ieškoti