Pegasas graikų mitologijoje sparnuotas žirgas kilmė mitai ir reikšmė
Pegasas (gr. Πήγασος, Pégasos, „stiprus“) yra žinomas graikų mitologijoje kaip skraidantis žirgas su sparnais. Pagal mitus jis yra Poseidono ir gorgonės Medūzos sūnus. Dėl savo grožio, galingumo ir stebuklingų galių Pegasas tapo vienu iš ryškiausių graikų mitų simbolių ir vėlesnių meno, literatūros bei populiariosios kultūros personažų. Animaciniuose filmuose ir kitose istorijose kartais vaizduojamas kaip legendinio herojaus Herkuleso žirgas, tačiau tradicinėje graikų mitologijoje Pegasas labiau siejamas su Persėju ir Belerofonu.
Kilmė ir gimimas
Pagrindinė Pegaso kilmės versija pasakoja, kad jis išniro iš Medūzos kraujo, kai Persėjas jai nukirpo galvą. Iš tos pačios vietos, pagal kai kurias versijas, taip pat gimė ir kitas padaras – Chrysaor. Tradiciškai Pegasas priskiriamas Poseidono ir Medūzos šeimai: Poseidonas Medūzą mylėjo, todėl Pegasas dažnai traktuojamas kaip jų bendras vaikas.
Senovės pasakojimuose yra skirtumų: kai kur rašoma, kad Persėjas atjojo ant Pegaso, bet daugelyje ankstyvųjų šaltinių Persėjas jau buvo išvykęs anksčiau, todėl jis Pegaso nevaldė. Tokios variacijos atsirado per amžius, kai mitai buvo perduodami žodžiu ir per skirtingų autorių interpretacijas.
Mitai: Persėjas ir Belerofonas
Vienas svarbiausių epizodų susijusių su Pegasu yra jo atsiradimas po Medūzos nakties su Persėju. Kitas žinomas pasakojimas – apie Korinte gyvenusį didvyrį Belerofoną. Belerofonas nuo vaikystės svajojo prijaukinti Pegasą, bet žirgas buvo laukinis ir nenorėjo paklusti.
Pagal mitą, Belerofonas pasiprašė pagalbos iš Atėnės. Deivė padovanojo jam auksinį ąsotį (ar bridlę), kuri leido jam užvaldyti Pegasą ir jį užkinkyti. Su Pegasu Belerofonas įvykdė kelis žygius, įskaitant kovą su chimerą – baugiu padaru, turėjusiu liūto galvą, ožką ant nugaros ir gyvatės uodegą. Belerofonas kartu su Pegasu nugalėjo šią grėsmę ir buvo pagerbtas.
Tačiau Belerofono ambicijos nerimavo dievus: siekdamas nemirtingumo jis bandė su Pegasu nusileisti į Olimpo kalną, dievų buveinę. Supykęs Dzeusas pasiuntė gadynę (pvz., bites ar skraidantį vabzdį) įgelti Pegasą; išsigandęs žirgas numetė Belerofoną atgal į žemę. Belerofonas išgyveno, bet tapo neveiksnus ir atbaidytas nuo dievų draugijos. Pagal kitą versiją, Pegasas po to įėjo į Dzeuso tarnybą ir ėmė nešti griaustinius (thunderbolts) dievui į Olimpo rūmus.
Simbolika ir reikšmė
Pegasas senovėje buvo siejamas su įvairiomis reikšmėmis:
- Poetinis įkvėpimas: Pegaso žingsnis į žemę sukūrė šaltinį Hippocrene ant Helikono kalno, kuris tradiciškai laikomas Mūzų ir poetų įkvėpimo vieta. Nuo to laiko Pegasas tapo poezijos ir kūrybiškumo simboliu.
- Dieviškumas ir dangiškumas: skraidantis baltas žirgas simbolizuoja perėjimą tarp žemės ir dangaus, žmogaus siekį siekti dieviškumo ar aukštesnių žinių.
- Jėga ir grožis: baltas, sparnuotas žirgas reiškia grynumą, jėgą ir estetinę harmoniją.
Atvaizdavimas mene ir astronomijoje
Pegasas dažnai vaizduojamas ant antikinių vazų, mozaikų, skulptūrų ir vėlesniojo dailės kūrinių. Jo atvaizduose dominuoja baltos spalvos, sparnai ir dinamika – dažnai jis vaizduojamas kylantis į dangų arba pritraukantis herojų į žygį.
Be to, Pegasas paliko pėdsaką astronomijoje: Pegaso žvaigždynas (Pegasus) – didelis žvaigždynas šiaurės pusrutulyje, kuriame tarp žinomiausių objektų yra keturių ryškių žvaigždžių formuojama „didžioji kvadrato“ struktūra.
Pegasas populiarioje kultūroje
Per amžius Pegasas išliko populiari legenda. Jis dažnai pasirodo mitologiniuose romanuose, dailėje, poezijoje, kinuose ir animacijoje. Kaip minėta aukščiau, animacijoje ir kai kuriose kitose istorijose Pegasas vaizduojamas kaip herojų palydovas ar net Herkuleso žirgas – tai yra vėlesnė interpretacija, laisvai papildanti senovės mitus.
Įvairios tradicijos ir interpretacijos
Reikia pabrėžti, kad graikų mitai nėra vienalytė, fiksuota sistema: pasakojimai skiriasi priklausomai nuo autoriaus, laikmečio ir vietos. Kai kurie autoritetingi šaltiniai skiria Persėjo ir Pegaso istorijas, kitur jos susilieja. Taip pat Pegaso vaidmuo – ar jis tarnavo dievams, ar liko su herojais – gali skirtis.
Apibendrinant: Pegasas – tai daugiau nei vien „sparnuotas žirgas“: tai mitinis archetipas, susiejantis jėgą, grožį, kūrybinį įkvėpimą ir ryšį tarp žemiško ir dieviško. Jo vaizdinys gyvuoja nuo senovės antikos iki šių dienų, nuolat atgimdamas naujose istorijose ir meno formose.
Bellerophon jojimo Pegasus
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra "Pegasus"?
A: Pegasas - graikų mitologijoje skraidantis žirgas su sparnais. Jis yra Poseidono ir gorgonės Medūzos sūnus. Animaciniuose filmuose ir kitose istorijose sakoma, kad Pegasas buvo legendinio didvyrio Herkuleso žirgas.
K: Kaip atrodo Pegasas?
A: Pegasas yra baltas žirgas su sparnais, galintis skraidyti. Jis labai gražus ir gali būti valdomas tik su auksine uodega, kurią Atėnė davė Belerofonui.
K: Kaip Persėjas gavo Pegasą?
Atsakymas: Persėjas nukovė pabaisą Medūzą naudodamasis šviesą atspindinčiu skydu ir sparnuotais sandalais. Jis nupjovė jai galvą, kuri buvo apaugusi nuodingomis gyvatėmis ir tokia bjauri, kad paverstų akmeniu kiekvieną, kuris pažvelgtų į ją tiesiai, o iš jos kraujo išaugo sparnuotas žirgas Pegasas. Kai kuriose istorijose pasakojama, kad Persėjas atjojo ant Pegaso, tačiau kitose pasakojama, kad jis iškeliavo dar prieš Pegasui gimstant.
K: Kas buvo Bellerophon?
A: Bellerophon buvo Korinte gyvenęs jaunuolis, kuris troško jodinėti Pegasu, bet negalėjo jo sutramdyti, kol Atėnė davė jam auksinį ąsotį, kuris leido jį pagauti. Vėliau, padedamas savo patikimo žirgo, jis leidosi į žygį nugalėti chimeras, o po to bandė tapti nemirtingas, skrisdamas su Pegasu į Olimpo kalną, kur Dzeusas atsiuntė gadulį, kuris įgėlė Pegasui, todėl jie abu vėl grįžo į žemę.
Klausimas: Kas nutiko, kai Belerofonas bandė tapti nemirtingas?
A: Kai Belerofonas bandė tapti nemirtingu, skrisdamas su Pegausu į Olimpo kalną, Dzeusas supyko ir pasiuntė žemyn gadfly, kuris įgėlė Pegasui, todėl jie abu vėl grįžo į Žemę.
Klausimas: Iš kur atsirado pegasai?
A: Palikęs Bellerophoną, Pegausas susilaukė vaikų iš žirgų ir susilaukė palikuonių, vadinamų Pegasi.
