Persefonė — graikų mitologijos požemio deivė ir metų laikų mitas
Persefonė — graikų mitologijos požemio deivė: pagrobimo mitas su Demetra, granatu ir metų laikų paaiškinimu. Atraskite Eleusino misterijas ir simboliką.
Persefonė (gr. Περσεφόνη, Persephonē) – viena žymiausių senovės graikų dievybių: požemio karalienė ir mirusiųjų sielų globėja, taip pat augmenijos ir derliaus ciklų deivė. Ji yra Dzeuso ir Demetros duktė; ištekėjusi už dievo Hado, kartu su juo valdė požemius. Būdama augmenijos deivė, ji vadovavo derliaus derliui, kuris užauga pavasarį. Persefonė dažnai vadinama ir Kore (kūrėjiška reikšmė „mergaitė“), o jos vaidmuo apima tiek gyvenimo, tiek mirties sferas – simbolizuodama atsinaujinimą ir cikliškumą.
Pagrobimo mitas ir metų laikų paaiškinimas
Labiausiai žinomas pasakojimas apie Persefonę – jos pagrobimas: kai ji rinko gėles, Hadas ją išvijo į požemius ir ten pasiuntė tapti savo žmona. Jos motina Demetra, nesulaukusi dukters, panoro ją surasti; gedėjimas Demetrės lėmė, kad žemė išsekdavo – nutrūko augmenijos dygimas ir prasidėjo badmečiai. Galiausiai, pagal įvairius mitus, dievai tarėsi: Persefonė galėjo sugrįžti pas motiną, tačiau kadangi ji buvo apgauta ir suvartojo tam tikrą kiekį požemio maisto – granato sėklų (mituose jų skaičius skiriasi) – ji privalėjo dalį metų praleisti pas Hado karalystėje. Šis susitarimas mitologiškai paaiškina metų laikų kaitą: Persefonės buvimas žemėje atneša pavasario augimą ir derlių, jos sugrįžimas į požemius – rudens ir žiemos derlingumo stoką.
Kultas, misterijos ir religinė reikšmė
Demetra ir Persefonė buvo centrinės Eleusino misterijų (Eleusis) figūros – slaptų iniciacijų, kurios žadėjo įšventintiesiems geresnį padėtį pomirtiniame gyvenime. Šie kultai, vykę Eleuzijoje prie Atėnų, buvo vieni įtakingiausių religinių ritualų senovės Graikijoje. Be Eleuzino, Persefonės kultas sietinas su keliomis kitomis vietinėmis šventėmis (pvz., Thesmophoria), kur akcentuojami vaisingumo, moteriškumo ir mirtingumo-dvasios ryšiai.
Simboliai ir vaizdavimas
- Granatas – svarbiausias Persefonės simbolis, siejamas su jos ryšiu su požemiais ir pagrobimo mitu;
- Gėlės ir javų sėklos – atspindi jos vaidmenį augmenijos atsinaujinime;
- Torch (fackel) – kartais vaizduojama nešanti žibintą arba lydima deivių, simbolizuojant perkėlimą tarp pasaulių;
- Karūna ar skeptras – kaip požemių karalienės atributai.
Ikonografijoje Persefonė dažnai vaizduojama jauna, elegantiška moterimi, kartais sėdinčia šalia Hado ar laikanti granato uogą ar varpelius su javais.
Vardas, variacijos ir mitologinės versijos
Vardas „Persefonė“ (Περσεφόνη) turi nevisiškai aiškią etimologiją – mokslininkai siūlo įvairias kilmės versijas, tačiau vieningo sutarimo nėra. Mitai apie jos pagrobimą ir sugrįžimą turi daug variantų: skiriasi granato sėklų skaičius, kelio į požemius aplinkybės, jos santykiai su Hadu ir su kitais dievais. Orfizmo ir kai kurių vietinių tradicijų pasakojimuose Persefonė siejama su kitomis mistinėmis figūromis (pvz., Zagreu), o kartais ji vertinama kaip tarpininkė tarp gyvųjų ir mirusiųjų.
Romėnų atitikmuo ir kultūros įtaka
Romėnų mitologijoje jos atitikmuo yra Proserpina. Persefonės istorija plačiai paveikė vėlesnę literatūrą, meną, psichologiją ir kultūros simboliką: ji tapo archetipu – jaunystės (Kore) ir moteriškos brandos (požemių karalienės) sintezės, o jos mitas naudojamas aiškinant gamtos ciklus, pomirtinį gyvenimą ir atgimimo idėjas.
Persefonės Pinaksas.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Persefonė?
A: Persefonė - senovės graikų religijos ir mitų deivė, Dzeuso ir Demetros duktė, požemio karalienė.
K: Koks Persefonės, kaip deivės, vaidmuo?
A: Persefonė yra mirusiųjų ir augmenijos deivė, ji vadovavo derliaus derliui, kuris užauga pavasarį.
K: Už ko Persefonė ištekėjusi?
A: Persefonė yra ištekėjusi už dievo Hado, su kuriuo valdo mirusiųjų sielas.
K: Kas yra Eleusino misterijos?
A: Eleusino misterijos buvo religinė ceremonija senovės Graikijoje, kurios centre buvo Persefonė ir jos motina Demetra, žadėjusi įšventintiesiems atlygį pomirtiniame gyvenime.
K: Kokia yra Persefonės pagrobimo istorija, kai ją pagrobė Hadas?
A: Persefonė buvo apgauta ir, pagrobta Hado, valgė granato sėklas, kurios buvo mirusiųjų maistas. Ši istorija buvo naudojama paaiškinti metų laikų priežastį.
K: Kokie buvo Persefonės simboliai?
A: Persefonės simboliai buvo granatas, gėlės ir javų sėklos.
K.: Kas yra Persefonės romėnų atitikmuo?
A: Persefonės romėnų atitikmuo yra deivė Proserpina.
Ieškoti