Jaučiai
Jaučiai yra dvi paukščių rūšys, sudarančios Buphagidae šeimą.
Okspeckeriai yra endeminiai Afrikos į pietus nuo Sacharos savanų gyventojai. Jų pavadinimas kilo nuo jų įpročio tupėti ant stambių žinduolių (tiek laukinių, tiek prijaukintų), pavyzdžiui, galvijų ar raganosių, ir maitintis erkėmis, botulių lervomis ir kitais parazitais.
Remiantis naujausiais filogenezės tyrimais, strazdai yra senovinė linija, gimininga Mimidae (klykuolėms, drebulėms ir kt.) ir strazdams, tačiau ne itin artima nei vieniems, nei kitiems.
Atsižvelgiant į žinomą šių grupių biogeografiją (paplitimą), labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kad oxpecker linija, kaip ir kitos dvi, atsirado Rytų arba Pietryčių Azijoje. Tokiu atveju abi Buphagus rūšys būtų panašios į gyvas fosilijas.
Raudonskruosčiai ant raganosio
Geltonskruosčiai ant asilo
Mityba ir šėrimas
Okspėkos minta tik didelių žinduolių nugaromis. Tam tikros rūšys atrodo pageidaujamos, o kitų, pavyzdžiui, Lichtenšteino kiaunės ar topi, paprastai vengiama. Mažiausia reguliariai naudojama rūšis yra impala, tikriausiai dėl didelio erkių apkrovimo ir socialinio pobūdžio. Daugelyje savo arealo vietų jos dabar minta galvijais, tačiau vengia kupranugarių. Jie minta ektoparazitais, ypač erkėmis, taip pat vabzdžiais, užkrečiančiais žaizdas, ir kai kurių žaizdų mėsa bei krauju.
Okspekerių ir žinduolių sąveika yra diskusijų ir nuolatinių tyrimų objektas. Iš pradžių manyta, kad tai yra mutualizmo pavyzdys, tačiau naujausi duomenys rodo, kad kiaunės gali būti parazitai. Oksakaliai minta erkėmis, tačiau dažnai erkėmis, kurios jau buvo įsisiurbusios į kanopinį šeimininką, ir nėra įrodytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp erkių buvimo ir mažesnio ektoparazitų kiekio. Tačiau atlikus vieną impalų tyrimą nustatyta, kad impalos, kuriomis naudojosi žalvarniai, mažiau laiko praleido valydamosi, o tai rodo, kad jos turėjo mažiau parazitų. Buvo pastebėta, kad, norėdami atsigerti kraujo iš savo ešerių, žaladariai atsiveria naujas žaizdas ir susargdina esamas. Be to, dagiliai maitinasi žinduolių ausų vašku ir pleiskanomis, nors apie jų naudą žinduoliui žinoma mažiau, įtariama, kad tai taip pat yra parazitinis elgesys. Kai kurie šeimininkai netoleruoja jų buvimo. Drambliai ir kai kurios antilopės aktyviai išstumia kiaulininkus, kai šie nusileidžia. Kitos rūšys toleruoja vapsvaėdžius, kol jie ieško erkių ant veido, o vienas autorius tai apibūdino kaip "nemalonų ir invazinį procesą".
Okspeckeriai kaip sargybiniai
Svahilių kalba okspekeris reiškia "Askari wa kifaru", o tai angliškai reiškia "raganosio sargas". Kalifornijos valstybinio universiteto ir Viktorijos universiteto Australijoje mokslininkų komanda svarstė, ar tikrai okspekeriai padeda saugoti raganosius. Jie nustatė, kad juodieji raganosiai klausosi balsų, kuriuos skleidžia okspekeriai. Nosiniai raganosiai gerai nemato, o raganosiai - mato. Pamatę netoliese esantį žmogų, kėkštai skleidžia specifinį garsą. Išgirdę šį garsą, raganosiai arba ieško žmogaus, arba bėga. Mokslininkai atliko eksperimentą, kurio metu žmogus lėtai ėjo link raganosio. Nosisparniai, neturintys ant nugaros kiaulės, žmogų pastebėjo tik vieną iš penkių kartų, o nosisparniai su kiaulėmis žmogų pastebėdavo kiekvieną kartą ir iš daug toliau. Mokslininkams kilo klausimas, ar, jei į raganosių grupes be raganosių atnešime būrius raganosių, tai padės raganosiams išvengti žmonių medžiotojų.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra oksidatoriai?
Atsakymas: Dygliarykščiai - tai dvi Buphagidae šeimai priklausančių paukščių rūšys, endemiškai gyvenančios Afrikos į pietus nuo Sacharos savanose.
K: Kuo maitinasi jaunikliai?
A. Dygliuotieji paukščiai maitinasi erkėmis, botulių lervomis ir kitais parazitais, tupėdami ant stambių žinduolių, pavyzdžiui, galvijų ar raganosių.
K.: Kokia yra okspekerių giminės kilmė?
A.: Dygliuotųjų kregždžių kilmė nėra visiškai aiški, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad jie yra senovinė linija, gimininga dygliuotiesiems paukščiams, tripirščiams ir strazdams, kurie greičiausiai atsirado Rytų arba Pietryčių Azijoje.
K.: Kokia yra kikilių linijos biogeografija?
A.: Pagal kėkštų ir giminingų grupių biogeografiją galima daryti prielaidą, kad jie greičiausiai atsirado Rytų arba Pietryčių Azijoje, o paskui migravo į Afriką į pietus nuo Sacharos.
K.: Ar kikiliai yra artimai susiję su čiulbuonėliais ar strazdais?
Atsakymas: Nors kikiliai yra giminingi droviesiems paukščiams, dilgėlėms ir strazdams, jie nėra itin artimi nė vienai iš šių grupių.
K: Kaip kikiliai bendrauja su stambiais žinduoliais?
A.: Dygliuočiai peri ant stambių žinduolių, pavyzdžiui, galvijų ar raganosių, ir minta erkėmis, batuotų musių lervomis ir kitais parazitais.
K.: Kuo unikali kėkštų giminė?
A: Dvi Buphagidae šeimai priklausančios vapsvaėdžių rūšys laikomos gyvomis fosilijomis, nes jos greičiausiai atsirado Rytų arba Pietryčių Azijoje ir nuo to laiko liko endeminės Afrikos į pietus nuo Sacharos savanose.
