Ramiojo vandenyno milžiniškosios salamandros (Dicamptodon) – aprašymas ir rūšys

Dicamptodon — Ramiojo vandenyno milžiniškosios salamandros: išsamus aprašymas, biologija, buveinės ir keturių rūšių (D. copei, D. aterrimus, D. tenebrosus, D. ensatus) profiliai.

Ramiojo vandenyno didžiosios salamandros (Dicamptodon) - didelių salamandrų šeima ir gentis.

Salamandros gali užaugti iki 30 cm ilgio ir aptinkamos Šiaurės Amerikos Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose. Išskyrus didelį dydį, jos panašios į kirmėlaičių (Ambystomatidae) šeimos salamandras.

Dauguma salamandrų tyli, tačiau didžioji Ramiojo vandenyno salamandra gali kelti triukšmą. Suaugėliai gali gyventi sausumoje arba vandenyje.

Gentyje yra keturios rūšys: Cope's milžiniškoji salamandra (D. copei), Idaho milžiniškoji salamandra (D. aterrimus), pakrantės milžiniškoji salamandra (D. tenebrosus) ir Kalifornijos milžiniškoji salamandra (D. ensatus).

Aprašymas

Ramiojo vandenyno milžiniškosios salamandros yra vienos stambiausių salamandrų Šiaurės Amerikoje. Suaugusiųjų kūno ilgis dažniausiai siekia 15–30 cm (galutinė ilgis priklauso nuo rūšies ir individų). Kūnas stora, galva plati, kojos santykinai tvirtos. Oda drėgna ir šiek tiek lipni, dažnai marginta tamsesnėmis dėmėmis ar dryžiais. Daugeliui rūšių jaunų individų jaunikliai turi išorinę žiaunų formą (vandens lervos), o dalis populiacijų gali išlikti paedomorfiškos — suaugę individai išlaiko larvines ypatybes ir gyvenimą vandenyje.

Buveinė ir paplitimas

Šios salamandros gyvena Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų miškuose ir kalvotose vietovėse. Jas aptinkama prie šaltinių, sraunių upelių, šaltinių baseinų, taip pat drėgnose miško paklotėse, po rąstais ir akmenimis. Kai kurios rūšys yra labiau priklausomos nuo čiuožiančio vandens, kitos – gali praleisti dalį gyvenimo sausumoje, slapstydamosi po samanomis ir lapais.

Elgsena ir mityba

Dicamptodon salamandros yra naktinės ir slaptos. Jos yra oportunistinės plėšrūnės: minta įvairiais bestuburiais (vabzdžiais, sliekais, vorais), taip pat smulkesniais stuburiniais — mažomis žuvimis, varliagyviais ir net smulkiais žinduoliais ar kitomis salamandrais, jei pasitaiko proga. Medžioja prisiglaudusios prie žemės arba laukdamos grobio pasislėpusios urveliuose ar po rąstais.

Streso metu arba užpulsus jos gali skleisti garsus — trumpus, šnypštiančius ar lojimus primenančius signalus, kuriuos žmonės kartais apibūdina kaip „triukšmą“.

Dauginimasis ir gyvavimo ciklas

Dauginimasis vyksta vandenyje: patelės deda kiaušinėlius į šaltus, oksigenuotus upelius ar stabilius vandenų telkinius. Iš kiaušinių išsirita lervos, kurios praleidžia laiko vandenyje ir vėliau pereina metamorfozę į suaugusius individus. Kai kuriose populiacijose metamorfozė gali būti nevisiška arba išvis neįvyksta — tokie individai išlieka neoteniniai ir gyvena vandenyje visa savo gyvenimą.

Rūšys ir pagrindiniai skirtumai

• D. copei (Cope's milžiniškoji salamandra) — viena iš mažesnių arba labiau lokalizuotų formų gentyje; turi ryškesnį margumą ir paprastai susijusi su tam tikromis pakrančių upelių ekosistemomis.
• D. aterrimus (Idaho milžiniškoji salamandra) — pavadinimas rodo susijusią vidaus (inland) paplitimo zoną; gali skirtis ekologiškai nuo pakrantės rūšių, tačiau visos jos dalijasi didesnio dydžio ir panašios morfologijos bruožais.
• D. tenebrosus (pakrantės milžiniškoji salamandra) — dažnai siejama su Ramiojo vandenyno pakrantės miškais ir upeliais; kai kurios populiacijos pasižymi didesniu ar mažesniu priklausomumu nuo vandens visą gyvenimą.
• Kalifornijos milžiniškoji salamandra (D. ensatus) — aptinkama pietinėse gentyje esančiose teritorijose; turi savo lokalų pasiskirstymą ir atitinkamus ekologinius niuansus.

Pabrėžtina, kad gentyje esantys taksonominiai ir populiacijų skirtumai kartais yra sudėtingi, todėl mokslininkai tiriant genetiką ir elgseną nuolat tikslina ribas tarp rūšių ir porūšių.

Apsauga ir grėsmės

Pagrindinės grėsmės šių salamandrų populiacijoms yra buveinių nykimas (miškų kirtimas, upių reguliavimas), vandens tarša ir svetimų rūšių įvedimas, taip pat klimato kaitos poveikis vandens srautams ir temperatūrai. Be to, kelio tinklas ir miškininkystės darbai didina individų žuvimo riziką. Dėl šių priežasčių kai kurių Dicamptodon populiacijų stebėsena ir apsauga yra svarbi regioniniam biologinės įvairovės išsaugojimui.

Bendros rekomendacijos žmonėms

• Jei radote salamandrą lauke, nereikėtų jo dažnai liesti ar trikdyti — geriau stebėti iš atstumo.
• Dirbant prie upelių ar miško teritorijų, verta atsižvelgti į vietines apsaugos taisykles ir vengti vandens taršos.
• Domitės vietine fauna? Remkite buveinių apsaugą ir dalyvaukite viešinimo bei stebėjimo programose, jeigu tokios vykdomos jūsų regione.

Ramiojo vandenyno milžiniškosios salamandros yra įdomūs ir svarbūs ekosistemų komponentai. Jos atspindi sveiką miško ir vandens ryšį, todėl jų buveinės išsaugojimas prisideda prie platesnės gamtos pusiausvyros.

Paieška pagal raidę