Parapuzosia seppenradensis — didžiausias amonitas: dydis, svoris, fosilijos
Parapuzosia seppenradensis — didžiausias amonitas: sužinokite apie jo milžinišką dydį, svorį ir įspūdingas fosilijas bei istorinius atradimus.
Parapuzosia seppenradensis yra didžiausia žinoma amonito rūšis. Jis gyveno apatinėje kreidoje, jūrinėje aplinkoje dabartinės Vokietijos teritorijoje.
Dydis ir masė
Vienas žymiausių ir dažnai cituojamų egzempliorių rastas 1895 m. Vokietijoje; jo išmatuotas skersmuo buvo apie 1,8 m. Tačiau šio egzemplioriaus priekinė („gyvoji“) kamera, kurioje gyveno gyvūnas, yra pažeista ir trūksta. Remiantis šiuo pažeidimu, rekonstruotos skersmens vertės skiriasi:
- jeigu prarasta dalis nebūtų buvusi didelė, galimas galutinis skersmuo ~2,55 m (8,4 pėdos);
- kai kurie atkūrimo variantai leidžia net 3,5 m (11 pėdų) skersmenį, tačiau tai yra labiau spekuliatyvus įvertinimas.
Apskaičiota bendra gyvoji masė (gyvo organizmo ir kiauto) kartais nurodoma apie 1 455 kg, iš kurių kiautas sudarytų apie 705 kg. Šie skaičiai priklauso nuo prielaidų apie kiauto storumą, užpildymo laipsnį (oras ar skysčiai fosilijos metu) ir nuo to, kiek gyvoji kamera buvo prarasta — todėl galutiniai svoriai turi didelę neapibrėžtumą.
Kaip nustatomi dydis ir masė
- Matavimai: tiesiogiai matuojami iš išlikusio kiauto fragmentų; jei trūksta galinės dalies, atliekama rekonstrukcija pagal proporcijas kitose to paties ar panašios rūšies fosilijose.
- Geometrinės rekonstrukcijos: naudojamos sraigės formos matematinės funkcijos (logaritminė spiralė) ir žinomi amonitų proporcijų modeliai.
- Masių įvertinimai: apskaičiuojami pagal kiauto tūrio įvertinimą ir įprastas kalkinių kiautų tankio reikšmes; prie to pridedama gyvosios kameros ir gyvo organizmo masė pagal analogijas su šiuolaikiniais galvakojaičiais ir rekonstrukcijomis.
Fosilijos ir atradimai
Žymiausias aptiktas egzempliorius rastas netoli Seppenrade (vanduo ir nuosėdos tų vietovių saugojo didelius kiautus). Parapuzosia seppenradensis fosilijos yra retos ir paprastai fragmentiškos: dažnai trūksta gyvosios kameros arba ji yra apgadinta. Tai paaiškinama tiek natūraliais skilimo procesais, tiek grubiu predacijos ar paskandinimo momentu, kai gyvunas ir jo kiautas buvo pažeisti.
Daugumos amonitų, įskaitant šią rūšį, „gyvoji kamera“ yra pažeista arba prarasta — tai viena iš priežasčių, kodėl tikslūs dydžio ir svorio įvertinimai yra apytiksliai. Kai kuriose vietose rastos ir mažesnės Parapuzosia rūšys, leidžiančios lyginti proporcijas ir atlikti labiau pagrįstas rekonstrukcijas.
Išvaizda ir gyvenimo būdas
Kiautas buvo spiralinis, santykinai platus ir tvirtas, su ryškesnėmis briaunomis ir bangelėmis, būdingomis amonitams. Parapuzosia greičiausiai buvo nektoninis ar aktyviai plaukiantis gyvūnas (galėjo laisvai judėti vandenyje), naudodamas reaktyvinius judesius, kaip ir šiuolaikiniai kalmarai. Gyvoji kamera talpino minkštuosius audinius, galbūt su daugiau raumenų nei dauguma mažesnių amonitų, kad būtų galima valdyti didelį kiautą.
Plėšrūnai ir pažeidimai
Dažnai manoma, kad priekinė gyvosios kameros pažeidimą sukėlė didelis plėšrūnas — pvz., žuvys, ropliai ar kiti jūros plėšrūnai, galėję atskirti arba apgadinti gyvą amonitą. Kitos priežastys — bangų ir nuosėdų judėjimas ar vėlesnis geologinis slėgimas.
Mokslo reikšmė ir neaiškumai
- Rekordinė rūšis: parodo, kokio dydžio galėjo būti kai kurie galvakojaičiai praeityje ir kiek įvairus buvo amonitų morfologinis spektras.
- Neapibrėžtumas: trūkstamos dalys ir fragmentiškas išsaugojimas lemia svyravimus tarp mažesnių ir didesnių dydžių įverčių; todėl dažnai pateikiami intervalai ir kelios alternatyvios rekonstrukcijos.
- Popularumas: dėl imponuojančių dydžių Parapuzosia seppenradensis dažnai minima muziejuose ir populiariojoje literatūroje kaip pavyzdys „didelio amonito“.
Santrauka
Parapuzosia seppenradensis yra vienas didžiausių žinomų amonitų; žinomas egzempliorius iš 1895 m. turėjo ~1,8 m skersmenį, bet dėl prarastos gyvosios kameros rekonstrukcijos galimas galutinis skersmuo siekia nuo ~2,55 m iki ~3,5 m. Masės įverčiai (pvz., ~1 455 kg bendra masė ir ~705 kg kiautas) suteikia idėją apie šio gyvūno dydį, tačiau reikšmingas neapibrėžtumas išlieka dėl fragmentiško išsaugojimo ir prielaidų apie kiauto ir audinių tankį.
Ieškoti