Pelagornis: milžiniški fosiliniai sklandytojai — P. sandersi ir pelagornitidai
Pelagornis ir P. sandersi — milžiniški fosiliniai sklandytojai: 6,4–7,4 m sparnai, pelagornitidų dantytas snapas, jūrinės skraidymo paslaptys ir išnykimas prieš 3 mln. metų.
Pelagornis – didžiulių iškastinių paukščių gentis, priklausanti išnykusiai šeimai pelagornitidų. Viena garsiausių rūšių, P. sandersi, buvo pristatyta 2014 m. ir laikoma vienu didžiausių kada nors žinomų paukščių: jos sparnų plotis (wingspan) pagal pirminius skaičiavimus siekė maždaug 6,4–7,4 m — tai yra dvigubai daugiau už didžiausius šiuolaikinius albatroso atstovus. Šios rūšies fosilija datuojama oligoceno laikotarpiu, maždaug prieš 25 mln. metų (mya), o holotipas buvo rastas Šiaurės Amerikoje.
Morfolgija ir „dantys“
Pelagornitidai išsiskyrė ilgais, siaurais sparnų kaulais ir specifine snapo sandara – paleontologai vadina jas „pseudodantimis“ arba kaulinėmis iškyšomis. Tai nebuvo tikri dantys, o kieti, kauliniai iškilimai ant žandikaulio („pseudodantys“), padengti keratino sluoksniu, kurie padėjo gaudyti žuvis ir kitą plėšomą maistą. Be to, jų kaulai buvo ploni ir tuščiaviduriai, o sparnų proporcijos – pritaikytos dinaminei sklendimui (long-distance dynamic soaring), panašiai kaip albatrosų.
Skrydžio ir ekologijos bruožai
Pelagornitidai, ypač didžiosios rūšys, turbūt buvo itin efektyvūs sklandytojai, gebėję panaudoti oro srautus ir jūrinius vėjus tolimojo jūrinio skrydžio gyvenimo būdui. Ilgi, siauri sparnai užtikrino mažus energijos nuostolius sklendžiant virš vandenyno, tačiau ribojo galimybę aktyviai plakėti dėl didelio sparnų pločio. Dėl to jie greičiausiai buvo priklausomi nuo vėjo ir pakilimo srovių, plaukiojančių ar krantinių plotų, kur galėjo gaudyti žuvis ir plėšyti upėtakius ar žuvis paviršiuje.
Dydžio kintamumas ir taksonomija
Nors P. sandersi pritraukė daug dėmesio dėl rekordinio dydžio, pelagornitidų grupėje buvo ir mažesnių rūšių. Šeimos atstovai gyvavo daug įvairių formų – nuo gana didelių iki vidutinio dydžio sklandytojų. Kūno masė ir sparnų matmenys priklausė nuo rūšies, amžiaus ir gyvenamosios aplinkos sąlygų.
Geografinis paplitimas ir geologinis laikas
Pelagornitidų iškastinės liekanos aptiktos daugelyje pasaulio regionų – Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje, Afrikoje, Australazijoje ir net Antarktidoje. Ši šeima dominavo jūrinių faunų bendrijose nuo paleoceno–eoceno laikotarpių iki plioceno pabaigos; plačiau priimamas laiko rėmas rodo, kad pelagornitidai egzistavo nuo ankstyvojo kenozojaus (atliekant įvairias adaptacijas) iki maždaug prieš 3 mln. metų, kai visa grupė išnyko.
Išnykimo priežastys
Išnykimo mechanizmai nėra visiškai aiškūs, tačiau siūlomi keli paaiškinimai:
- klimato ir vandenynų srovių pokyčiai, dėl kurių pasikeitė maisto prieinamumas;
- konkurencija su kitais jūrinių ekosistemų plėšrūnais — tiek paukščiais, tiek jūriniais žinduoliais (pvz., ruoniais ir delfinais);
- ekologinės nišos susiaurėjimas ir maisto grandinių restruktūrizacija plioceno metu;
- galimas reprodukcijos ir gyvenimo ciklo jautrumas dideliems aplinkos pokyčiams, nes tokie dideli sklandytojai galėjo būti labiau priklausomi nuo specifinių krantinių ar vėjo sąlygų.
Moksliniai debatai ir nauji duomenys
Apie kai kuriuos parametrus, ypač sparnų ilgį ir masę, ilgai tęsiasi diskusijos — mat fosilijų fragmentiškumas leidžia tik apytikrius skaičiavimus. Pavyzdžiui, dėl P. sandersi sparnų pločio yra pateiktos skirtingos vertės priklausomai nuo metodikos ir palyginimo modelių. Kai kurie tyrimai sumažino pradinius vertinimus, todėl tikslus rekordas ir eilės skirtumai dar gali būti koreguojami, kai atsiranda naujų radinių arba perskaičiavimų.
Santrauka: Pelagornis ir visa pelagornitidų šeima buvo unikalūs, specializuoti jūriniai sklandytojai, pasižymėję kaulinėmis snapo iškyšomis („pseudodantimis“) ir itin ilgu sparnų pločiu. Jie ilgą laiką dominavo jūrinių ekosistemų skraidančių gyvūnų faunoje, kol palaipsniui išnyko maždaug prieš 3 mln. metų. Dėl fragmentiškų liekanų ir sudėtingos morfologijos daugelis detalių vis dar tiriamos ir aptarinėjamos mokslinėje literatūroje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra pelagornis?
A: Pelagornis yra didžiulių iškastinių paukščių gentis.
K: Kuri Pelagornis rūšis yra vienas didžiausių kada nors rastų paukščių?
A: P. sandersi yra vienas didžiausių kada nors rastų paukščių.
K: Kaip P. sandersi sparnų plotis skiriasi nuo didžiausio albatroso sparnų pločio?
A.: P. sandersi sparnų plotis dvigubai didesnis už didžiausio albatroso.
K: Kada gyveno P. sandersi?
A: P. sandersi gyveno maždaug prieš 25 mln. metų.
K: Kuo garsėja pelagornitidai?
A.: Pelagornitidai žinomi dėl kaulinių dantų formos snapo iškyšų, didelio dydžio ir labai modifikuotų sparnų kaulų.
K.: Kokį gyvenimo būdą P. sandersi siūlo pagal gebėjimą sklandyti?
A.: P. sandersi gyvenimo būdas yra tolimojo jūrinio skraidymo, panašaus į albatrosų gyvenimo būdą.
K: Kada išnyko visa pelagornitidų grupė?
A: Visa pelagornitidų grupė išnyko maždaug prieš tris milijonus metų.
Ieškoti