Sedulės (Cyperaceae) — apibrėžimas, rūšys ir paplitimas
Sedulės (Cyperaceae): sužinokite apie rūšių įvairovę, Carex gentį, paplitimą pelkėse ir tropikuose, ekologiją bei svarbias rūšis nuo papiruso iki vandens kaštonų.
Cyperaceae, arba sedulinių, šeima - tai žydinčių augalų taksonas, iš pažiūros panašus į žoles ar pūdymus.
Ši šeima yra didelė, joje aprašyta apie 5500 rūšių, priklausančių maždaug 109 gentims. Didžiausia iš jų yra Carex gentis, apimanti daugiau kaip 2 000 rūšių.
Tarp sedulų yra daug laukinių pelkių ir pievų augalų, taip pat kai kurie kultūriniai augalai, pavyzdžiui, vandens kaštonas (Eleocharis dulcis) ir papirusinė sedula (Cyperus papyrus). Šios rūšys plačiai paplitusios, daug jų yra tropinėje Azijoje ir tropinėje Pietų Amerikoje. Sedulų galima rasti augančių beveik visose aplinkose. Daugelis jų yra pelkėse arba skurdžiame dirvožemyje. Ekologinės bendrijos, kuriose vyrauja sedulos, vadinamos sedulynėmis.
Nuo žolių ir meldų šeimos atstovus skiria trikampio skerspjūvio stiebai (su retomis išimtimis) ir spirališkai į tris eiles išsidėstę lapai (žolės turi pakaitinius lapus, sudarančius dvi eiles).
Morfologinės ypatybės
Pagrindiniai atpažinimo požymiai:
- Stiebai dažniausiai trikampio skerspjūvio (tai dažnas atskyrimo požymis nuo žolių), dažnai kieti ir pilnai užpildyti (ne tuščiaviduriai).
- Lapai išsidėstę spirališkai trijomis eilėmis; lapų kotai dažnai sudaro vamzdelio ar į uždengiančią formą panašius lapų makštis.
- Žiedynai — paprastai sudaryti iš mažų šakečių arba varpelių (šakelėti žiedynai), dažnai be didelių apdulkinimo viliojančių žiedlapių — dauguma rūšių apdulkinami vėjo.
- Dažnai būna tvirtesni vandens ar pelkių augalai, tačiau randami ir sausų vietų atstovai.
Taksonomija ir rūšys
Šeima susideda iš daugybės genčių ir rūšių; kai kurios plačiai žinomos gentys — Carex, Cyperus, Schoenoplectus, Scirpus, Eleocharis. Daugelis gentyse yra labai įvairios — pvz., Carex rūšys skiriasi dydžiu, buveine ir gyvenimo būdu (kai kurios sudaro tankias pievų kerines bendrijas, kitos auga pelkėse).
Kai kurios sedulų gentyse yra rūšys, naudojamos žmogaus reikmėms (maistas, statybinė medžiaga, žolėms panašios kultūros), tuo tarpu kitos laikomos invazinėmis piktžolėmis (pvz., kai kurios Cyperus rūšys).
Paplitimas ir buveinės
Sedulos aptinkamos visame pasaulyje — nuo arktinių tundrų iki tropikų. Daugiausia rūšių sutinkama drėgnose vietovėse, ypač pelkėse, kranto zonoje, upių vagose ir drenažo grioviuose. Kai kurios rūšys prisitaikiusios prie sausų, skalaujamos dirvos sąlygų ar net sūraus vandens buveinių.
Ekologinė reikšmė
- Svarbios pelkinių ekosistemų dalys — sedulos stiprina krantus, mažina eroziją ir prisideda prie durpių kaupimosi.
- Teikia buveinę ir maistą daugeliui bestuburių, žinduolių ir paukščių.
- Kai kurios rūšys turi svarbų vaidmenį vandens valyme — sugeria paviršinio vandens teršalus ir maisto medžiagas.
Naudojimas žmogaus veikloje
Žmonės sedulas naudojo ir naudoja įvairiai:
- Istoriškai plačiai žinomas Cyperus papyrus naudojimas senovės Egipte popieriaus gamybai.
- Eleocharis dulcis (vandens kaštonas) — maistinis svogūnėlis vartojamas Azijos virtuvėje.
- Šiaudų, stogų dengimo, pintinių gaminiai, dekoratyvinės ir kraštovaizdžio sodinamosios rūšys.
- Vietomis sedulos auginamos kanalų ar pelkių restauracijai ir vandens kokybės gerinimui.
Reprodukcija ir gyvenimo būdas
Dauguma sedulų dauginasi tiek sėklomis, tiek vegetatyviai — per šakniastiebes, gomurines svogūnėlius ar gumbelius. Daugelis rūšių apdulkinamos vėjo, todėl žieduose nėra ryškių nektarinių elementų. Kai kurios gentys taip pat turi specialias propagacines struktūras (pvz., gumulus, tuberkulus), leidžiančias greitai plisti drėgnose vietose.
Atpažinimas laukėje — praktiniai patarimai
- Apžiūrėkite stiebo skerspjūvį — jei trikampis, tai stiprus indikacija, kad tai sedula.
- Patikrinkite lapų išsidėstymą — trys eilės (spirališkai) vs. žolių dvi eilės.
- Žiūrėkite į žiedynų struktūrą ir sėklų formą — seduloms būdingos mažos, kietos nuosėdos (akmenukai/achenae).
Apsauga ir grėsmės
Daugelis sedulių priklauso nuo vandens režimo ir pelkių buveinių. Pelkių užliejimas, nusausinimas, intensyvi žemės ūkio veikla, drenažas, durpių karjerų kasimas ir urbanizacija kelia didelę grėsmę kai kurioms rūšims. Kai kurios retos sedulos yra įtrauktos į regioninius ar tarptautinius išsaugojimo sąrašus; pelkių ir upių atstatymas yra svarbi apsaugos priemonė.
Santrauka
Cyperaceae — daugialypė ir ekologiniu požiūriu reikšminga šeima, turinti tiek laukinių ekosisteminių vaidmenų, tiek ekonominių naudojimo galimybių. Jos atpažinti galima pagal trikampius stiebus, lapų eiliškumą ir specifinę žiedynų struktūrą; daug rūšių yra prisitaikiusios prie drėgnų arba ekstremalių dirvožemio sąlygų, todėl jų išsaugojimas dažnai siejamas su pelkių apsauga ir vandens valdymu.
Plačialapė medvilninė žolė (Eriophorum latifolium)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Cyperaceae šeima?
A: Cyperaceae šeima - tai žydinčių augalų grupė, paprastai vadinama sedulomis.
K: Kuo sedulos skiriasi nuo žolių ir krūmokšnių?
A: Nors jos gali atrodyti kaip žolės ar rusmenės, tačiau sedulos nėra tokios pačios. Žolės ir viksvos yra vienanariai augalai, tačiau jie priklauso skirtingoms šeimoms. Sėdžiukus paprastai galima atpažinti iš trikampio formos stiebų ir spirališkai išsidėsčiusių lapų.
Klausimas: Kiek rūšių yra Cyperaceae šeimoje?
A: Cyperaceae šeimoje aprašyta apie 5500 rūšių, priklausančių 109 gentims.
K: Kokia yra didžiausia Cyperaceae šeimos gentis?
A: Didžiausia Cyperaceae šeimos gentis yra Carex, kurioje yra daugiau kaip 2 000 rūšių "tikrųjų viksvų".
K: Kur dažniausiai aptinkamos sedulos?
A.: Gulsčiosios viksvos yra plačiai paplitusios, daug jų rūšių aptinkama tropinėje Azijoje ir tropinėje Pietų Amerikoje. Jos auga beveik visose aplinkose ir dažnai būna susijusios su pelkėmis ar skurdžiais dirvožemiais.
K: Kokios yra kai kurios kultūrinių sedulų rūšys?
A.: Auginamų sedulų pavyzdžiai yra vandens kaštonas (Eleocharis dulcis) ir papirusinė sedula (Cyperus papyrus).
K: Kas yra sedulos?
A.: Ekologinės bendrijos, kuriose vyrauja viksvos, vadinamos sedulynėmis.
Ieškoti