Dviskilčiai, dar vadinami dvisparniais, buvo viena iš dviejų žydinčių augalų grupių, arba dviskilčių augalų. Pavadinimas reiškia vieną iš šios grupės požymių, t. y. tai, kad sėkla turi du embrioninius lapus arba skilčialapius. Šiai grupei priklauso apie 200 000 rūšių. Kita žydinčių augalų grupė vadinama vienaląsčiais arba vienskilčiais, turinčiais vieną skilčialapį. Istoriškai šios dvi grupės sudarė du žydinčių augalų skyrius.

Nuo 1990-ųjų molekulinė filogenezė parodė tai, ką botanikai jau įtarė: dviskilčiai nėra monofilinė grupė. Juos sudaro kelios linijos, pavyzdžiui, magnolijūnų. Grupės, dabar vadinamos baziniais dygiavaisiais, išsiskyrė anksčiau nei vienaląsčiai. Tradiciniai dviskilčiai yra parafiletinė grupė. Didžiausias dviskilčių būrys vadinamas eudikotais. Jie neabejotinai yra monofiliniai. Nuo visų kitų žydinčių augalų jie skiriasi pagal žiedadulkių struktūrą. Kitų dviskilčių ir vienaskilčių augalų žiedadulkės yra senesnio tipo, o eudikotų - išvestinio tipo.

Morfologinės ir anatominės ypatybės

Nors pavadinimas „dviskilčiai“ nurodo du skilčialapius, šis bruožas nėra vienintelis ir ne visuomet lemiantis skirtumas. Tradiciškai dviskilčiai apibūdinami taip:

  • Skilčialapiai: embrionas paprastai turi du skilčialapius (cotyledon).
  • Lapo venacija: dažnai tinklinė (retikulinė) venacija, priešingai nei daugelio vienaląsčių lygiagretainėms gysloms.
  • Vaskulinės skaidulos stiebelyje: sudaro žiedą, o ne atsitiktinai išsibarstę skiltyse, kaip dažnai pasitaiko vienaląsčiuose.
  • Šaknų sistema: daugeliui būdinga vienkartinė arba tiltelinė (stortinė) šaknų sistema (taproot), nors tai nėra universalu.
  • Žiedų struktūra: žiedų dalys dažniau organizuotos keturių arba penkių daugikliuose (pvz., žiedlapiai, žiedkočiai), nors pasitaiko daug išimčių.
  • Žiedadulkės: eudikotų grupėje žiedadulkės turi išvestinį trikolpišką tipą, o „bazinės“ linijos turi senesnio tipo žiedadulkes.

Klasifikacija ir evoliucija

Seniau žydinčius augalus skirstydavo į dviskilčius ir vienaląsčius kaip du lygiaverčius taksonus. Šiuolaikiniai molekuliniai tyrimai (pvz., APG — Angiosperm Phylogeny Group) parodė sudėtingesnę sandarą:

  • Eudikotai — didžiausia ir gerai apibrėžta monofilinė grupė, apimanti daugumą tradicinių dviskilčių (pvz., rožinių, pupinių, asterių grupės).
  • Bazinės dviskilčių linijos (pvz., magnolijūnai, ilgesnės šakos) — ankstyvosios žydinčių augalų atšakos, kurios išsiskyrė prieš eudikotų ir vienaląsčių atsiradimą.
  • Kartu šios linijos sudaro parafletinį „dviskilčių“ būrį, todėl terminas „dviskilčiai“ moksliškai tapo fragmentiškas ir dažnai pakeičiamas tikslesnėmis kladų pavadinimų grupėmis.

Skirtumai nuo vienaląsčių

Pagrindiniai tradiciniai skirtumai (su daug išimčių) yra:

  • Skilčialapių skaičius: 2 prieš 1.
  • Lapo venacija: tinklinė prieš lygiagrečiai išsidėsčiusią.
  • Vaskulinių skaidulų išdėstymas stieboje: žiedu prieš išsibarstymą.
  • Žiedų dalių skaičius: daugikliuose po 4 arba 5 prieš 3.
  • Žiedadulkių tipas: eudikotai turi trikolpiškas žiedadulkes, o dauguma vienaląsčių — monosulcatines ar kitokio senesnio tipo žiedadulkes.

Vis dėlto daug augalų „sulaužo“ šiuos taisykles, todėl atpažinimas remiantis vienu požymiu gali būti klaidingas.

Ekologinė ir ekonominė reikšmė

Dviskilčiai (ypač eudikotai) sudaro didžiąją dalį medžių, krūmų, žolių ir kultūrinių augalų pasaulyje. Jie apima daug svarbių maisto kultūrų, medienos šaltinių, vaistinių ir dekoratyvinių augalų.

  • Maistas: daug daržovių, vaisių, ankštinių produktų ir grūdinių kultūrų priklauso dviskilčiams.
  • Pramonė: mediena, pluoštai (pvz., medvilnė — nors medvilnė yra dviskilčių kilmės), aliejai, specifininės cheminių junginių gamybos medžiagos.
  • Ekologija: dviskilčiai užima plačias nišas — nuo tropikų iki tundros — ir sudaro pagrindą daugeliui ekosistemų.

Pavyzdžiai

  • Rožės, obelys, kriaušės (Rosaceae)
  • Pupinės šeima (Fabaceae) — pupos, žirniai
  • Saulėgrąžų ir asterių grupė (Asteraceae)
  • Medžiai: ąžuolai, liepos, klevai ir kt.

Pastabos apie terminologiją

Terminas „dviskilčiai“ vis dar vartojamas plačiajai auditorijai ir augalų praktikai apibūdinti, tačiau šiuolaikinėje sisteminėje botanikoje dažniau naudojami konkretūs kladiniai pavadinimai (pvz., eudikotai, magnolijūnai, bazinės angiospermos). Jei nagrinėjate evoliuciją ar filogeniją, patartina remtis naujausiomis molekulinėmis klasifikacijomis, nes tradicinis skirstymas ne visuomet atspindi tikrąsias giminystės sąsajas.