Jilmai (Ulmus): rūšys, morfologija, vaisiai ir paplitimas
Išsamus gidas apie jilmus (Ulmus): rūšys, morfologija, žiedai ir samaros vaisiai, augimo ypatumai bei paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje.
Jilmai yra lapuočiai ir pusiau lapuočiai medžiai, paplitę visame Šiaurės pusrutulyje – nuo Sibiro iki Indonezijos ir nuo Meksikos iki Japonijos. Tai įvairių dydžių medžiai: nuo mažesnių šabakštynų iki didelių, senų lajų medžių. Jų lapai yra pakaitiniai, paprasti, dažniausiai dantyti (serratuoti), kartais viengubi arba dvigubai šerpetoti; pagrinde dažnai asimetriški, o viršūnė – smaili arba stačiakampė. Lapų venos stipriai išreikštos, kartais su trumpu lapkočiu ir smulkiais lapų šydeliais (stipulėmis).
Morfologija
Jilmai turi kietą, dažnai tankiai šakotą kamieną ir šiurkščią žievę, kuri su amžiumi įtrūksta ir sudaro gilius ragus. Šakelės gali būti lygesnės arba plaukuotos, o pumpurai – maži ir glaudūs prie šakos. Žievė, šakų struktūra ir šaknų sistema priklauso nuo rūšies – kai kurios jilmos lengvai dauginasi šaknimis ir sudaro genėti (suckering) vaisius.
Žiedai ir vaisiai
Jilmai yra hermafroditai arba turi tobulus žiedus, tačiau kai kurios rūšys gali būti poligamiškos. Žiedai yra maži, be žiedlapių (apetaliniai), dažnai užsispraudę lapų pažastyse arba susitelkę žiedynais. Jie paprastai atsiranda prieš lapų išsiskleidimą arba kartu su jais ir apdulkinami vėjo. Vaisius – plokščia, vienarūšė samara (sparnuota sėkla), dažnai apvalios arba skydelio formos, su sėkliuko vieta centre; samaros leidžia sėkloms skleisti oru.
Rūšys ir paplitimas
Genusui priklauso keletas dešimčių rūšių ir daugybė hibridų bei veislių. Kai kurios gerai žinomos rūšys:
- Ulmus glabra (vakarų arba škotiškoji jilma) – paplitusi Europoje ir Vakarų Azijoje;
- Ulmus minor (laukinė ar lauko jilma) – paplitusi pietų ir vidurio Europoje;
- Ulmus pumila (sibirinė jilma) – kilusi iš centrinės Azijos, išplito ir į kitas zonas;
- Ulmus americana (amerikinė jilma) – buvusi plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje;
- Ulmus parvifolia (kinų ar nėrinio žievės jilma) – lapuočių medžiai su dekoratyvia žieve;a.
Rūšių paplitimas ir ekologinės reikalavimai skiriasi: kai kurios geriau auga drėgnose, upių slėnių dirvose, kitos – sausėjančiuose ar stepiniuose regionuose.
Auginimas, dauginimas ir naudojimas
Jilmai nuo seno vertinami kaip sodų ir miesto medžiai dėl greito augimo, tankių lajų ir geros šešėliavimo savybės. Jie dauginami sėklomis, žemutinėmis atžalomis, šakniastiebiais arba vyniojimo ir pjaunamaisiais auginiais. Kai kurios rūšys lengvai dauginasi vegetatyviai ir sudaro šaltesniuose regionuose plėtinius.
Mediena yra kieta, išlinkianti ir atspari garbanojimui, todėl naudojama baldams, grindims, laivų statybai, taip pat kaip kuras. Kai kurių rūšių žievė ir vidinė žievė tradiciškai naudotos liaudies medicinoje.
Ligos, kenkėjai ir apsauga
Vienas didžiausių jilmaininkų iššūkių – grybinių ligų protrūkiai, ypač vadinamoji jilmų mirtis (holandoji ligos forma), sukeliama grybų Ophiostoma ulmi ir pavojingesnio Ophiostoma novo-ulmi. Šie grybiniai organizmai plinta per žievės vabalus (pvz., Scolytus genties) ir per užkrėstas medžių dalis, greitai užkrėsdami ir nunykstant medžius. Kiti pavojai – bakterinės ligos, įvairūs lapų kenkėjai ir vabzdžiai.
Apsaugai taikomi keli būdai: ligai atsparių veislių auginimas, karantinavimo priemonės, parazitinių vabzdžių kontrolė, medžių sveikatos priežiūra (laistymas, tręšimas, genėjimas) ir užkrėstų medžių pašalinimas.
Ekologinė reikšmė ir išlikimas
Jilmai turi svarbią ekologinę reikšmę: juose gyvenančios vabzdžių, paukščių ir kitų gyvūnų populiacijos naudoja medžius kaip maisto šaltinį ir buveinę. Dėl ligų ir antropogeninio poveikio kai kurių rūšių populiacijos sumažėjo, todėl vykdomi atrankiniai dauginimo ir atsparumo stiprinimo darbai, taip pat sodinami nauji, atsparūs hibridai miesto želdynuose.
Pastaba: Jilmiams užaugti iki brandos dažnai reikia ne vieno dešimtmečio – pilnai išsivysčiusi laja ir reikšmingas medžio dydis susidaro po kelių dešimtmečių, o kai kurios išlikusios senos individai gyvuoja šimtmečius.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios rūšies medis yra uosis?
Atsakymas: Uosiai yra lapuočiai ir pusiau lapuočiai medžiai.
K: Kur randami uosiai?
A: Jilmai auga visame šiaurės pusrutulyje nuo Sibiro iki Indonezijos, nuo Meksikos iki Japonijos.
K: Kokių lapų turi uosiai?
A: Jilmai turi pakaitinius, paprastus, viengubai arba dvigubai pjūkliškus lapus, kurie dažniausiai yra asimetriški ties pagrindu ir aštriai smailėjantys viršūnėje.
K: Ar uosiai yra hermafroditai?
A: Taip, jerubės yra hermafroditinės, turi tobulus žiedus.
K: Kaip apdulkinami jerubiai?
A.: Jilmai apdulkinami vėjo.
K: Koks yra uosio vaisius?
A: Vaisius yra apvalus samaras.
K: Per kiek laiko bręsta uosiai?
A: Branda bręsta ne vieną dešimtmetį.
Ieškoti