Erysimum caboverdeanum — Žaliojo Kyšulio (Fogo) endeminė garstyčių šeimos rūšis
Erysimum caboverdeanum yra Brassicaceae šeimos, kopūstinių (Brassicaceae) arba garstyčių šeimos, augalas. Jis aptinkamas tik Fogo saloje, Žaliojo Kyšulio saloje.
Pirmą kartą šį augalą 1935 m. pavadino prancūzų botanikas Ogiustas Žanas Baptistas Ševoljė (Auguste Jean Baptiste Chevalier). Caboverdeanum (arba originalus caboverdeana) yra lotyniškas žodis, kuris reiškia "Žaliojo Kyšulio" arba "iš Žaliojo Kyšulio".
Aprašymas
Erysimum caboverdeanum yra endeminė rūšis, būdinga tik Fogo salos florai. Kaip ir dauguma Brassicaceae šeimos atstovų, šio augalo žiedai paprastai turi keturis žiedlapius, išsidėsčiusius kryžmai, o vaisiai — ankštaros (siliquae) tipo. Lapo formos, stiebo sandara ir žiedų spalva gali skirtis tarp rūšių ir populiacijų; šios rūšies žiedai dažniausiai stebimi geltoni arba gelsvi, tačiau tiksli morfologija reikalauja išsamesnių laukinių tyrimų ir herbariumo pavyzdžių analizės.
Buveinė ir paplitimas
Šis augalas yra griežtai endemiškas Fogo salai. Jį dažniausiai galima rasti vulkaninėse uolienose, plyšiuose ir kalvotose salos dalyse, kur dirvožemis yra prastai išplautas, akmenuotas ir su mažai organinių medžiagų. Endemiškumas reiškia, kad rūšis natūraliai neauga niekur kitur pasaulyje, todėl jos paplitimas yra labai ribotas ir priklausomas nuo specifinių vietinių sąlygų.
Taksonomija ir pavadinimas
Rūšies aprašyme minimas Ogiustas Žanas Baptistas Ševoljė (Auguste Jean Baptiste Chevalier) — prancūzų botanikas, kuris 1935 m. pirmą kartą aprašė šią rūšį. Epitetas caboverdeanum nurodo kilmę — „iš Žaliojo Kyšulio“. Taksonominiai perrašymai ir sinomimai kartais pasitaiko Brassicaceae šeimoje, todėl išsamūs herbariuminiai tyrimai ir molekuliniai duomenys padėtų aiškiau nustatyti šios rūšies giminystės ryšius su kitais Erysimum genties atstovais.
Apsauga ir grėsmės
Endeminės rūšys, kaip Erysimum caboverdeanum, dažnai yra ypač pažeidžiamos dėl riboto paplitimo. Potencialios grėsmės:
- buveinių nykimas arba fragmentacija dėl žmogaus veiklos (žemės naudojimo pokyčiai, žemės ūkis, statybos);
- invazinės augalų ir gyvūnų rūšys, konkuruojančios dėl vietos ir išteklių;
- klimato kaitos sukelti mikroklimato pokyčiai;
- rytinių ugnikalnio aktyvumo epizodai (jei augalas auga netoli aktyvių zonų).
Siekiant išsaugoti rūšį, rekomenduojami veiksmai: laukinės populiacijos monitoringas, buveinių apsauga (įskaitant saugomas teritorijas), vietinių bendruomenių įtraukimas į apsaugos priemones, bei eks situ (sodinimo, sodinukų) programos, kurios leistų atkurti populiacijas esant būtinybei.
Tolesni tyrimai ir praktinė reikšmė
Norint geriau suprasti Erysimum caboverdeanum, reikalingi išsamūs lauko tyrimai, apimantys populiacijų dydžių įvertinimą, reprodukcijos biologiją, genetinę įvairovę ir ekologines sąveikas su kitais organizmais. Tokie duomenys padėtų įvertinti rūšies išlikimo galimybes ir parengti veiksmingas apsaugos strategijas.
Nors daugelis garstyčių šeimos atstovų turi pritaikomumo arba dekoratyvinę vertę, dėl riboto paplitimo ir galimų apsaugos rizikų bet koks komercinis naudojimas turėtų būti vertinamas labai atsargiai ir vykdomas tik su tinkamomis leidimų ir apsaugos priemonėmis.
Apibendrinant, Erysimum caboverdeanum yra reikšmingas Fogo salos endemitas, kurio išsamus tyrimas ir aktyvi apsauga yra svarbūs siekiant išsaugoti Žaliojo Kyšulio biologinę įvairovę.
Sinonimas
1935 m. Chevalier šią rūšį pavadino Matthiola caboverdeana; šis pavadinimas dabar yra sinonimas, nes Sundingas jį pakeitė į dabartinį pavadinimą Erysimum caboverdeanum.
Bendriniai pavadinimai
Vietos gyventojai jį vadina crabo bravo ("laukinis gvazdikas") ir alecrim branco ("baltasis rozmarinas").
Aprašymas
Erysimum caboverdeanum yra dvimetis nedidelis krūmas, iki 60 cm aukščio; jo stiebai sumedėję ir stovi vertikaliai. Siauri lapai yra apie 4 cm ilgio ir 0,2 cm pločio, o jų kraštai smulkiai dantyti.
Balti arba alyviniai žiedai susitelkę grupėmis (žiedynais) stiebų galuose. Vaisiai labai siauri ir stovi vertikaliai.
Erysimum caboverdeanum Las Palmas de Gran Kanarijos botanikos sode.
Kur jis auga
Erysimum caboverdeanum yra endeminė Žaliojo Kyšulio salos Fogo salos, esančios ant Pico do Fogo ugnikalnio, rūšis. Jis paplitęs neseniai vulkaninės kilmės dirvožemiuose, esančiuose 1 600-2 300 m aukštyje; aptinkamas ugnikalnio šlaituose ir Chã das Caldeiras - lygumoje, esančioje ugnikalnio krateryje.
Naudoja
Rūšis naudojama tradicinėje medicinoje, daugiausia kaip užpilas.
Jį galima naudoti kaip dekoratyvinį augalą net tokiose vietose kaip Vidurio Europa.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Erysimum caboverdeanum?
A: Erysimum caboverdeanum - tai Brassicaceae šeimos augalų rūšis, auganti tik Fogo saloje, Žaliojo Kyšulio saloje.
K: Kas atrado Erysimum caboverdeanum?
A.: Erysimum caboverdeanum pirmą kartą pavadino prancūzų botanikas Auguste Jean Baptiste Chevalier 1935 metais.
K: Ką reiškia pavadinimas caboverdeanum?
A: Caboverdeanum (arba caboverdeana) yra lotyniškas žodis, reiškiantis "Žaliojo Kyšulio" arba "iš Žaliojo Kyšulio".
K: Kokiai šeimai priklauso Erysimum caboverdeanum?
A: Erysimum caboverdeanum priklauso kopūstinių (Brassicaceae) šeimai, kuri dar vadinama kopūstinių arba garstyčių šeima.
K: Kur randama Erysimum caboverdeanum?
A.: Erysimum caboverdeanum randamas tik Fogo saloje, Žaliojo Kyšulio saloje.
K: Kada Erysimum caboverdeanum pirmą kartą buvo pavadinta Erysimum caboverdeanum?
A: Pirmą kartą Erysimum caboverdeanum pavadino Auguste Jean Baptiste Chevalier 1935 m.
K: Kokia lotyniško žodžio "caboverdeanum" reikšmė?
A: Lotyniškas žodis "caboverdeanum" reiškia "iš Žaliojo Kyšulio" arba "iš Žaliojo Kyšulio".
