Garstyčių augalai: rūšys, sėklos, aliejus ir žalumynai

Sužinokite viską apie garstyčių augalus: rūšis, sėklas, aliejų ir žalumynus — panaudojimas, nauda ir auginimo patarimai viename straipsnyje.

Garstyčios — tai bendras pavadinimas kelioms rūšims, priklausančioms augalų grupei. Dažniausiai jie priskiriami Brassica arba Sinapis gentims ir išsiskiria smulkiosiomis, riebalų turinčiomis sėklomis. Šios sėklos plačiai naudojamos kaip prieskonis — jas sumalus ir sumaišius su vandeniu, actu bei kitais ingredientais gaunamas tradicinis garstyčių padažas. Taip pat sėklos spaudžiamos — išgaunamas garstyčių aliejus, o likusios spaudimo miltų dalys panaudojamos kaip pašarai arba trąšos. Kai kurioms rūšims būdingi ir valgomieji lapai, vadinami garstyčių žalumynais, kurie vartojami švieži arba termiškai apdoroti.

Rūšys ir geografinė kilmė

Dažniausiai paprastosios rūšys apima geltonąsias (baltąsias), ruduosius (indiškas) ir juodąsias garstyčias. Pavyzdžiui, švelniosios baltosios garstyčios (Sinapis hirta) natūraliai auga laukinės Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Viduržemio jūros regione, tačiau ilgo auginimo dėka paplito ir kituose regionuose. Rudosios arba indiškos garstyčios (B. juncea), kilusios iš Himalajų papėdės, yra komerciškai auginamos tokiose šalyse kaip Jungtinė Karalystė, Kanada ir JAV. Juodosios garstyčios (B. nigra) paplitusios tarp kitų vietų ir Argentinoje, Čilėje, JAV bei kai kuriose Europos šalyse. Kiekviena rūšis skiriasi skoniu, eterinio aliejaus kiekiais ir pritaikymu kulinarijoje.

Sėklos, aliejus ir pramoninis panaudojimas

Sėklos yra pagrindinis garstyčių produktas: jos naudojamos maltoms garstyčioms, prieskoniams, marinatams ir duonos gaminiams. Iš sėklų gaunamas ir maistinis garstyčių aliejus, kuriam būdingas specifinis skonis ir cheminis sudėtis. Pastaraisiais metais intensyviai tiriamos garstyčių veislės, turinčios daug aliejaus, siekiant jas naudoti gaminant biodyzeliną. Tokio aliejaus biodyzelinas turi geras žemo temperatūrų tekėjimo savybes ir tinkamą cetaninį skaičių, todėl tinka dyzeliniams varikliams. Be to, nustatyta, kad po aliejaus spaudimo likę miltai yra vertingas produktas — jie gali būti naudojami kaip pesticidas arba trąša. [1]

Žalumynai ir kulinarija

Garstyčių žalumynai — jauni augalų lapai — turi aštresnį, pipirų primenantį skonį ir naudojami salotose, sriubose bei kepiniuose. Skonio intensyvumas priklauso nuo veislės ir lapo amžiaus: jauni lapai būna švelnesni, vyresni — aštresni. Iš sėklų gaminamos skirtingos garstyčių pastos (mildinės, aštrios, saldžios), o spaudžiamas aliejus naudojamas tiek maisto gamyboje, tiek pramonėje.

Auginimas ir priežiūra

Garstyčios gana atsparios ir greitai augančios, todėl populiarios smulkiems ūkiams ir sodo darželiams. Jos gerai auga saulėtoje vietoje, derlingoje, gerai drenuotoje dirvoje. Sėklos daiginamos tiesiai į dirvą arba pradedant sėklomis šiltnamyje. Garstyčių sezonas trumpas — nuo sėjos iki derliaus praeina kelios savaitės ar keli mėnesiai, priklausomai nuo veislės ir tikslinių produktų (žalumynai, sėklos, aliejus). Derliaus nuėmimas turi būti atliekamas tinkamu laiku, kad sėklos neprarastų aromato ir aliejaus kiekio. Laikant sėklas, svarbu išlaikyti sausumą ir vėsą, kad nesutrūktų aromatinės medžiagos ir neatsirastų pelėsis.

Biologija ir ryšiai su kitais augalais

Be garstyčių, Brassica genčiai priklauso ir kiti mums svarbūs daržovių augalai — kopūstai, žiediniai kopūstai, rapsai ir ropės. Pastebėta įdomių genetinių ryšių tarp daugelio garstyčių rūšių, todėl veislių tobulinimas ir hibridizacija yra aktyvios mokslinių tyrimų sritys, siekiant pagerinti derlingumą, atsparumą ligoms ir aliejaus kokybę.

Sveikata, mityba ir atsargumo priemonės

Garstyčių sėklose ir žalumynuose yra eterinių aliejų, fitochemikalų ir mineralų, kurie suteikia jiems skonį bei gali turėti sveikatai naudingų savybių, pavyzdžiui, antioksidantų ir priešuždegiminių efektų. Tačiau žmonėms su jautrumu aštresniems prieskoninėms medžiagoms gali pasireikšti dirginimas arba alerginės reakcijos. Taip pat verta žinoti, kad garstyčių augalas **niekaip nesusijęs** su garstyčių dujomis - cheminio karo priemone; tai skirtingos medžiagos, turinčios skirtingą kilmę ir poveikį.

Ligų valdymas ir ekologinės pastabos

Garstyčias gali paveikti įvairūs kenkėjai ir ligos (pvz., grybai, bakterijos, vabzdžiai). Svarbu taikyti derlingumo rotaciją, tinkamą sėjos atstumą ir, prireikus, integruojamas kenkėjų valdymo priemones. Garstyčios taip pat gali būti naudingos kaip žaliavinis augalas žaliojo tręšimo arba kaip tarpinis pasėlis (cover crop), gerinantis dirvožemio struktūrą ir slopinantis piktžoles.

• Pagrindinės panaudojimo sritys: kulinarija (prieskoniai, žalumynai), aliejaus gamyba, biodujų/biodyzelino žaliava, žemės ūkio priedai.
• Derliaus patarimai: sėti pagal vietinį klimatą, nuimti laiku, laikyti sausoje vietoje.
• Atsargumo patarimas: asmenims su jautriu virškinimu arba alergijomis verta pradėti nuo mažų porcijų.

Apibendrinant, garstyčių augalai yra universalūs — nuo prieskonių ir žalumynų iki pramoninės aliejaus gamybos — ir juos verta pažinti dėl jų kulinarinių, agronominių bei pramoninių savybių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra garstyčios?

K: Kaip gaminamas garstyčių aliejus?

K: Kokie dar augalai priklauso Brassica genčiai?

K: Ar yra koks nors ryšys tarp garstyčių ir garstyčių dujų?

K: Kokie tyrimai pastaruoju metu buvo atlikti su garstyčiomis?

K: Ar kai kurių rūšių garstyčių augalai augina valgomus lapus?

K: Kokią naudą galima gauti naudojant miltus, likusius išspaudus iš garstyčių aliejų?

Paieška pagal raidę