Pico do Fogo — Fogo ugnikalnis, kaldera ir aukščiausia Žaliojo Kyšulio viršūnė
Pico do Fogo — Fogo ugnikalnis ir 2829 m aukščiausia Žaliojo Kyšulio viršūnė: milžiniška 9 km kaldera, dramatiški išsiveržimai, unikali flora ir kaimai Chã das Caldeiras.
Pico do Fogo („Ugnies viršūnė“) yra aukščiausia Žaliojo Kyšulio viršukalnė – ji iškyla 2829 m virš jūros lygio. Tai aktyvus stratovulkanas, esantis Fogo saloje. Pagrindinis ugnikalnio kūgis paskutinį kartą išsiveržė 1675 m., po ko salos gyventojai buvo priversti laikinai palikti savo gyvenvietes. Vulkanas garsėja ne tik istorinių išsiveržimų įrašais, bet ir nuolatine uolienų bei kraštovaizdžio kaita, kuri lemia ir žmonių ūkio specifiką.
Istoriniai išsiveržimai ir pavojai
1995 m. išsiveržė šoninė anga (ugnikalnio anga, iš kurios teka lava). Be šios, Fogo saloje yra užfiksuoti ir kiti pavieniai išsiveržimai, kurie kartais privertė evakuoti vietos gyventojus ir sunaikino pastatus Chã das Caldeiras lygumoje. Vienintelis mirtinas išsiveržimas, apie kurį žinoma iš istorinės kronikos, įvyko 1847 m., kai kartu su išsiveržimu pasireiškė stiprūs žemės drebėjimai ir žuvo keli žmonės. Istoriniais laikais vulkaninė lava taip pat pasiekė rytinę salos pakrantę.
Kaldera, centrinis kūgis ir reljefas
Vienas įspūdingiausių Pico do Fogo bruožų – maždaug 9 km pločio ugnikalnio krateris (arba kaldera, portugališkai caldeira), kurio riba (portugališkai bordeira) vietomis siekia apie 1 km aukštį. Rytinėje kraterio sienoje yra plyšys, pro kurį lava gali nutekėti lauk iš kalderos. Kraterio viduje kyla didelis centrinis kūgis – jis yra aukščiausia salos vieta (2829 m), o jo viršūnė maždaug 100 m aukštesnė už kraterį supančią bordeirą. Tokia sandara – plati kaldera su iškilusiu centru – būdinga stratovulkanams ir rodo sudėtingą ugnikalnio formavimosi ir veiklos istoriją.
Gyvenvietės, žemdirbystė ir statybinės medžiagos
Žemiausias kaldeiros dugnas, vadinamas Chã das Caldeiras („Kalderų lyguma“), yra apie 1625 m aukštyje. Kaldeiroje stovi kelios gyvenvietės (tarp jų žinomos Portela ir Bangaeira), kurios kelis kartus buvo laikinai evakuotos dėl išsiveržimų — ypač smarkiai gyventojai nukentėjo per naujausius didesnius įvykius. Vidiniuose bordeiros šlaituose tradiciškai auginamos vynuogės, o kaldeiros dugne verčiamasi natūrine žemdirbyste ir daržininkyste. Kalno šlaituose taip pat auginama kava, o jo lava naudojama kaip statybinė medžiaga namams ir sienoms – išsiveržimų palikimas taip tampa vietos ūkio resursu.
Gamta ir apsauga
Pico do Fogo apylinkės turi reikšmingą biologinę įvairovę ir kelias endemines rūšis. Šiame kalne veisiasi beveik nykstanti paukščių rūšis Fea's petrelė (Pterodroma feae), kuri yra jautri buveinių praradimui ir žmogaus poveikiui. Taip pat ant išorinio ugnikalnio pakraščio aptinkami endeminiai augalai — Echium vulcanorum ir Erysimum caboverdeanum — kurie prisitaikė prie vulkaninės dirvos ir vietinių klimato sąlygų. Dėl šių ir kitų reikšmingų gamtinių vertybių teritorija yra saugoma ir pripažįstama kaip svarbi gamtinė zona.
Turizmas ir žygiai
Pico do Fogo pritraukia žygeivius ir gamtos mylėtojus – lipti į viršūnę dažniausiai galima iš Chã das Caldeiras, o kelionė į viršūnę yra gana reikalaujanti: takai būna statūs, uolėti ir keičiasi priklausomai nuo oro. Žygį rekomenduojama planuoti su vietiniu gidu, ypač dėl galimų ugnikalnio aktyvumo pokyčių ir oro sąlygų. Be to, Fogo vynuogynai ir kavos plantacijos suteikia papildomą kultūrinį bei gastronominį akcentą lankytojams.
Santrauka
Pico do Fogo – tai ne tik aukščiausia Žaliojo Kyšulio viršukalnė, bet ir gyvas geologinis objektas, formuojantis salos kraštovaizdį, ūkinę veiklą ir biologinę įvairovę. Jo platūs kalderos šlaitai, centrinis kūgis, istorija su išsiveržimais ir unikalios vietos augalų bei gyvūnų rūšys daro šį ugnikalnį svarbiu tiek mokslui, tiek vietos bendruomenei ir turizmui.
Chã das Caldeiras
Pico do Fogo ugnikalnio kraterio vaizdas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinasi aukščiausia Žaliojo Kyšulio viršukalnė?
A: Aukščiausia Žaliojo Kyšulio viršukalnė yra Pico do Fogo ("Ugnies viršūnė").
K: Kokio aukščio virš jūros lygio yra Pico do Fogo?
A: Pico do Fogo virš jūros lygio iškilęs 2 829 m (9 281 pėdos).
K: Kurioje saloje yra ugnikalnis?
A: Ugnikalnis yra Fogo saloje.
K: Kada paskutinį kartą išsiveržė pagrindinis ugnikalnio kūgis?
A: Paskutinis pagrindinio ugnikalnio kūgio išsiveržimas įvyko 1675 m.
K: Kokio tipo tai ugnikalnis?
A: Tai aktyvus stratovulkanas.
K: Kokių savybių jis turi?
A: Įspūdingiausias jo bruožas yra ugnikalnio krateris (arba kaldera, portugališkai caldeira), kurio riba (portugališkai bordeira) yra maždaug 1 km aukščio, o iš jo centro kyla didelė į ugnikalnio kūgį panaši viršūnė. Centrinis kūgis taip pat yra aukščiausia salos vieta - 2829 m. Šioje caldeiroje yra du kaimai, kurie buvo evakuoti per paskutinį išsiveržimą.
Klausimas: Kokių augalų ir gyvūnų galima rasti šiame kalne?
A: Čia peri beveik nykstanti paukščių rūšis Fea's petrel (Pterodroma feae), taip pat endeminiai augalai Echium vulcanorum ir Erysimum caboverdeanum, kurie aptinkami tik išoriniame kalno pakraštyje. Vidiniuose šlaituose auginamos vynuogės, o žemutiniuose auga kava, iš jos išgauta lava naudojama statybinėms medžiagoms.
Ieškoti