Ančiasnapis (vandens lęšis) – apibrėžimas, rūšys ir savybės
Ančiasnapis, vandens lęšis arba įlanka - tai gėlavandeniai vandens augalai, dažnai priskiriami ančiasnapių šeimai (Lemnaceae). Jie plūduriuoja stovinčiame arba lėtai tekančiame gėlame vandenyje ir pelkėse. Pasaulyje yra penkios pagrindinės gentys — tarp jų Lemna, Spirodela, Landoltia, Wolffiella ir Wolffia — iš viso aptinkama apie 33–38 rūšys, priklausomai nuo taksonominio skirstymo.
Sandara ir morfologija
Šie augalai yra labai paprasti kūno sandara: neturi aiškaus stiebo ar įprastų lapų. Didžiąją kiekvieno augalo dalį sudaro plokščias „taalas“ arba „lapija“ (frondas), kuri dažnai būna vos kelių ląstelių storio. Dauguma rūšių turi oro kišenes, dėl kurių jos plūduriuoja vandens paviršiuje arba po juo. Kai kurie ančiasnapiai neturi šaknų, o kiti turi vieną arba kelias labai paprastas šakneles, kurios padeda fiksuotis arba įsisavinti maisto medžiagas iš vandens. Šių augalų dydis svyruoja nuo milimetro iki kelių centimetrų.
Dauginimasis ir žiedai
Paprastai ančiasnapiai dauginasi aseksualiniu būdu — vegetatyviškai atsišakodami ar trūkstelėdami, taip greitai formuodami tankias plaukiojančias paklotes. Retkarčiais vyksta ir lytinis dauginimasis: išauga smulkūs žiedai (dažnai po tris), kurie yra labai redukuoti. Šie žiedai turi dvi pažiedlapes ir piestelę; po apdulkinimo susidaro sėkla. Sėklos kartais turi oro maišelį arba kitokį plūdrumo mechanizmą, todėl jos gali plūduriuoti ir plisti per vandenį bei paukščių plunksnas. Ančiasnapių (Wolffia) genties gėlės žiedas yra vienas mažiausių iš žinomų — vos apie 0,3 mm ilgio.
Buveinė ir paplitimas
Ančiasnapiai mėgsta ramius, saulėtus ir maistingais biogeniniais junginiais turinčius vandenis: tvenkinius, ežerus, pelkes, lėtai tekančias upes bei kanalus. Jie plačiai paplitę visame pasaulyje, nuo tropikų iki vidutinio klimato juostų. Dažniausiai gausėja eutrofuotuose vandenyse, kur daug maistinių medžiagų (azoto ir fosforo), bet taip pat gali būti ir rūšių, prisitaikiusių prie švaresnių vandens telkinių.
Ekologinė reikšmė ir žmogaus naudojimas
- Ančiasnapiai dalyvauja maisto tinkluose: jie yra maisto šaltinis vandens paukščiams, žuvims ir mikroskopiniams organizmams.
- Greitas augimas leidžia efektyviai sugerinėti maistines medžiagas, todėl jie naudojami biologinei nuotekų ir eutrofikacijos kontrolei, taip pat kaip kandidatės biomasės gamybai (gyvulių pašarams, bioetanoliui ir biomasės energijai).
- Kelioms rūšims priskiriamas aukštas baltymų kiekis, todėl kai kuriose Azijos šalyse mažesnės rūšys (pvz., Wolffia) vartojamos kaip maistas žmonėms ar papildas gyvulių racione.
- Didelės paklotės gali sumažinti fotosintezę po vandeniu, todėl ilgainiui deguonies kiekis vandenyje naktį gali kristi, kenkti žuvims ir kitiems organizmams.
Auginimas, kontrolė ir apsauga
Ančiasnapius lengva auginti, nes jie nereikalauja sudėtingos priežiūros: reikalingas ramus vanduo, pakankamai maistinių medžiagų ir saulės šviesos. Dėl jų greito dauginimosi jie kartais tampa invaziniais ir uždengia visą vandens paviršių, todėl priemonės, kaip mechaninis surinkimas, vandens tvenkinio apkūrimas, maistinių medžiagų kiekio mažinimas ar biologinė kontrolė, gali būti reikalingos valdymui. Kai kurios rūšys yra retai sutinkamos arba priskiriamos prie saugotinų dėl buveinių nykimo ir vandens taršos, todėl jų apsauga ir stebėsena yra svarbi.
Pagrindinės priežiūros rekomendacijos
- Valyti ar reguliuoti paklotės storį, jei ji trukdo kitoms organizmų grupėms.
- Sumažinti trąšų pritekėjimą į vandens telkinį (žemės ūkio nutekėjimas, nuotekos), kad būtų kontroliuojamas pernelyg intensyvus augimas.
- Stebėti deguonies lygį ir žuvų būklę mažose uždaruose vandens telkiniuose.
Ančiasnapiai yra unikalūs ir svarbūs vandens ekosistemų komponentai: jų paprastumas, greitas dauginimasis ir įvairiapusės paskirtys daro juos įdomiu objektu mokslinei, pramoninei ir ekologiškai praktikai.
Pavieniai ančiasnapių (Lemna gibba) augalai iš šono ir iš apačios rodo, kokie paprasti yra šie augalai.
Ančių ekologija
Vandens augalams svarbus veiksnys yra maistinių medžiagų gavimas. Ančiasnapės dažniausiai aptinkamos derlingose, net eutrofinėse sąlygose. Jas gali platinti vandens paukščiai ir smulkūs žinduoliai ant savo kojų ir kūnų, taip pat judantis vanduo. Vandenyje, kuriame yra nuolatinių srovių ar perteklių, augalai nunešami vandens kanalais ir auga ne taip tankiai. Kai kuriose vietose dėl oro sąlygų augalai labai padaugėja, kai vandens srautas mažas. Tuomet jie išnešami, kai prasideda lietingi laikotarpiai.
Antys yra svarbus daug baltymų turintis vandens paukščių maisto šaltinis. Jose yra daugiau baltymų nei sojos pupelėse. Mažyčiai augalai suteikia priedangą daugeliui smulkių vandens gyvūnų rūšių. Pondvandenių rūšys, pavyzdžiui, vėgėlės, ir žuvys, pavyzdžiui, meldinės nendrinukės, naudojasi augalais kaip prieglobsčiu.
Augalai gali šalinti nitratus, jei jie auginami, o ančiasnapiai yra svarbūs bioremediacijos procese, nes jie sparčiai auga ir sugeria mineralinių maistinių medžiagų, ypač azoto ir fosfatų, perteklių. Dėl šių priežasčių jos laikomos neišnaudotos vertės vandens valymo įrenginiais.
Ančiasnapės gali būti naudojamos nuotekoms valyti, kad būtų surenkami toksinai ir kontroliuojamas kvapas. Jei toksinams šalinti prižiūrimas ančių dumblių kilimas, jis taip pat neleidžia augti dumbliams ir kontroliuoja uodų veisimąsi.
Šie augalai taip pat gali būti svarbūs vandens išsaugojimui, nes ančiasnapių danga sumažina vandens garavimą, palyginti su panašaus dydžio vandens telkiniu, kurio paviršius yra švarus.
Moksliniai tyrimai ir taikymas
2008 m. liepą JAV Energetikos departamento Jungtinis genomo institutas paskelbė, kad pagal Bendrijos sekoskaitos programą finansuojamas milžiniškos anties Spirodela polyrhiza genomo sekoskaitos nustatymas. Tai buvo prioritetinis 2009 m. DOE projektas. Tyrimais siekta palengvinti naujas biomasės ir bioenergijos programas.
Ančiasnapės yra tinkama biokuro rūšis, nes jos greitai auga, iš ploto vieneto pagamina 5-6 kartus daugiau krakmolo nei kukurūzai ir neprisideda prie visuotinio atšilimo. Skirtingai nei iškastinis kuras, ančiukės iš atmosferos pašalina anglies dioksidą, o ne jį prideda.
Ančiasnapės filtruoja teršalus (bakterijas, azotą, fosfatus) iš natūralių vandens telkinių, pelkių ir nuotekų.
· 
Paprastoji antis Galisijoje, Ispanijoje
· 
Lemna minor
· 
Lemna trisulca
· 
Lemna gibba
· 
Spirodela polyrhiza
· 
Ančių dumbliais apaugęs vanduo su keliais baltaisiais kiparisais
· 
Antys ir antys
· 
Bandymų įrenginyje auginamos ančiasnapės, iš kurių gaminamas maistas gyvūnams.
Susiję puslapiai
- Fitoremediacija
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra ančiasnapiai?
A: Ančiasnapės yra gėlavandeniai vandens augalai, plūduriuojantys stovinčiame arba lėtai tekančiame gėlame vandenyje ir pelkėse.
K: Kiek yra ančiasnapių genčių?
A: Yra penkios ančiasnapių gentys.
K: Kokia yra ančiasnapių augalų sandara?
A: Didžiąją kiekvieno ančiasnapio augalo dalį sudaro nedidelis, vos kelių ląstelių storio organizuotas "taalas" arba "lapelis". Dažnai turi oro kišenes ir plūduriuoja vandens paviršiuje arba po juo. Kai kurie augalai neturi šaknų, o kai kurie turi vieną ar daugiau paprastų šaknelių.
K: Kaip dauginasi ančiasnapiai?
A.: Ančiasnapės dažniausiai dauginasi lytiškai - pumpurais. Kartais jos išleidžia tris mažus žiedus, kurie turi dvi pažiedlapes ir piestelę. Šio dauginimosi metu susidaro sėkla, esanti oro maišelyje, kuris plūduriuoja.
K: Kiek yra ančiasnapių rūšių?
A: Iš viso yra 33-38 ančiasnapių rūšys.
Klausimas: Kurios rūšies antis turi mažiausią žiedą?
A: Ančiasnapių genties Wolffia žiedas yra mažiausias iš visų žinomų - vos 0,3 mm ilgio.
K: Kokio labiausiai pastebimo požymio trūksta ančiasnapiams augalams?
A: Ančiasnapiai augalai neturi aiškaus stiebo ar lapų.
