Duckweed
Ančiasnapis, vandens lęšis arba įlanka - tai gėlavandeniai vandens augalai. Jie plūduriuoja stovinčiame arba lėtai tekančiame gėlame vandenyje ir pelkėse. Yra penkios gentys, iš viso 33-38 rūšys.
Šie augalai yra labai paprasti: Jie neturi aiškaus stiebo ar lapų. Didžiąją kiekvieno augalo dalį sudaro nedidelis, vos kelių ląstelių storio organizuotas "taalas" arba "lapija". Dažnai jis turi oro kišenes ir plūduriuoja vandens paviršiuje arba po juo. Kai kurie jų neturi šaknų, o kai kurie turi vieną ar kelias paprastas šakneles.
Paprastai dauginasi aseksualiniu būdu. Kartais lytiniam dauginimuisi išauginami trys smulkūs žiedai. Šie žiedai turi dvi pažiedlapes ir piestelę. Iš šio atsitiktinio dauginimosi išsivysto sėkla oro maišelyje, kuris plūduriuoja. Ančiasnapių (Wolffia) genties gėlės žiedas yra mažiausias iš žinomų - vos 0,3 mm ilgio.
Pavieniai ančiasnapių (Lemna gibba) augalai iš šono ir iš apačios rodo, kokie paprasti yra šie augalai.
Ančių ekologija
Vandens augalams svarbus veiksnys yra maistinių medžiagų gavimas. Ančiasnapės dažniausiai aptinkamos derlingose, net eutrofinėse sąlygose. Jas gali platinti vandens paukščiai ir smulkūs žinduoliai ant savo kojų ir kūnų, taip pat judantis vanduo. Vandenyje, kuriame yra nuolatinių srovių ar perteklių, augalai nunešami vandens kanalais ir auga ne taip tankiai. Kai kuriose vietose dėl oro sąlygų augalai labai padaugėja, kai vandens srautas mažas. Tuomet jie išnešami, kai prasideda lietingi laikotarpiai.
Antys yra svarbus daug baltymų turintis vandens paukščių maisto šaltinis. Jose yra daugiau baltymų nei sojos pupelėse. Mažyčiai augalai suteikia priedangą daugeliui smulkių vandens gyvūnų rūšių. Pondvandenių rūšys, pavyzdžiui, vėgėlės, ir žuvys, pavyzdžiui, meldinės nendrinukės, naudojasi augalais kaip prieglobsčiu.
Augalai gali šalinti nitratus, jei jie auginami, o ančiasnapiai yra svarbūs bioremediacijos procese, nes jie sparčiai auga ir sugeria mineralinių maistinių medžiagų, ypač azoto ir fosfatų, perteklių. Dėl šių priežasčių jos laikomos neišnaudotos vertės vandens valymo įrenginiais.
Ančiasnapės gali būti naudojamos nuotekoms valyti, kad būtų surenkami toksinai ir kontroliuojamas kvapas. Jei toksinams šalinti prižiūrimas ančių dumblių kilimas, jis taip pat neleidžia augti dumbliams ir kontroliuoja uodų veisimąsi.
Šie augalai taip pat gali būti svarbūs vandens išsaugojimui, nes ančiasnapių danga sumažina vandens garavimą, palyginti su panašaus dydžio vandens telkiniu, kurio paviršius yra švarus.
Moksliniai tyrimai ir taikymas
2008 m. liepą JAV Energetikos departamento Jungtinis genomo institutas paskelbė, kad pagal Bendrijos sekoskaitos programą finansuojamas milžiniškos anties Spirodela polyrhiza genomo sekoskaitos nustatymas. Tai buvo prioritetinis 2009 m. DOE projektas. Tyrimais siekta palengvinti naujas biomasės ir bioenergijos programas.
Ančiasnapės yra tinkama biokuro rūšis, nes jos greitai auga, iš ploto vieneto pagamina 5-6 kartus daugiau krakmolo nei kukurūzai ir neprisideda prie visuotinio atšilimo. Skirtingai nei iškastinis kuras, ančiukės iš atmosferos pašalina anglies dioksidą, o ne jį prideda.
Ančiasnapės filtruoja teršalus (bakterijas, azotą, fosfatus) iš natūralių vandens telkinių, pelkių ir nuotekų.
· 
Paprastoji antis Galisijoje, Ispanijoje
· 
Lemna minor
· 
Lemna trisulca
· 
Lemna gibba
· 
Spirodela polyrhiza
· 
Ančių dumbliais apaugęs vanduo su keliais baltaisiais kiparisais
· 
Antys ir antys
· 
Bandymų įrenginyje auginamos ančiasnapės, iš kurių gaminamas maistas gyvūnams.
Susiję puslapiai
- Fitoremediacija
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra ančiasnapiai?
A: Ančiasnapės yra gėlavandeniai vandens augalai, plūduriuojantys stovinčiame arba lėtai tekančiame gėlame vandenyje ir pelkėse.
K: Kiek yra ančiasnapių genčių?
A: Yra penkios ančiasnapių gentys.
K: Kokia yra ančiasnapių augalų sandara?
A: Didžiąją kiekvieno ančiasnapio augalo dalį sudaro nedidelis, vos kelių ląstelių storio organizuotas "taalas" arba "lapelis". Dažnai turi oro kišenes ir plūduriuoja vandens paviršiuje arba po juo. Kai kurie augalai neturi šaknų, o kai kurie turi vieną ar daugiau paprastų šaknelių.
K: Kaip dauginasi ančiasnapiai?
A.: Ančiasnapės dažniausiai dauginasi lytiškai - pumpurais. Kartais jos išleidžia tris mažus žiedus, kurie turi dvi pažiedlapes ir piestelę. Šio dauginimosi metu susidaro sėkla, esanti oro maišelyje, kuris plūduriuoja.
K: Kiek yra ančiasnapių rūšių?
A: Iš viso yra 33-38 ančiasnapių rūšys.
Klausimas: Kurios rūšies antis turi mažiausią žiedą?
A: Ančiasnapių genties Wolffia žiedas yra mažiausias iš visų žinomų - vos 0,3 mm ilgio.
K: Kokio labiausiai pastebimo požymio trūksta ančiasnapiams augalams?
A: Ančiasnapiai augalai neturi aiškaus stiebo ar lapų.
