Genys (Picidae) – apžvalga apie genių šeimą, rūšis ir grėsmes
Genys (Picidae) – išsami genių šeimos apžvalga: rūšys, paplitimas, buveinių nykimas ir grėsmės. Sužinokite apie ~240 rūšių, jų ekologiją ir apsaugos būdus.
Geniai ir jų artimiausi giminaičiai kikiliai bei klykuolės priklauso Picidae šeimai. Tai medžių gyvenimo būdo priklausantys paukščiai, dažnai specializuoti gręžti medieną paieškai maisto ar lizdavietėms kurti. Picidae šeimos nariai aptinkami visame pasaulyje, išskyrus senosios Gondvanos dalis, į kurias jie nepateko: Australiją, Naująją Zelandiją, Madagaskarą ir Antarktidą. Dauguma rūšių gyvena miškuose arba miškingose buveinėse, tačiau kai kurios prisitaikę ir prie atviresnių kraštovaizdžių ar parkų.
Išvaizda ir būtinės biologinės savybės
Geniai pasižymi keliais būdingais bruožais:
- Storas, plaktukui panašus snapas, pritaikytas gręžti medieną ir kasti vabzdžių lervas.
- Reinforced skull and shock-absorbing adaptations — sutvirtinta kaukolė ir tarpinės audinių struktūros apsaugo smegenis nuo smūgių gręžiant.
- Ilga, lipni ir dažnai kuokštelėta liežuvis, kuris leidžia ištraukti vabzdžius iš medienos įtrūkimų.
- Zigodaktilinės pėdos (du pirštai į priekį, du atgal) ir standžios uodegos plunksnos, kurios suteikia atramą ant kamieno.
Elgsena ir mityba
Geniai daugiausia minta vabzdžiais ir jų lervomis, kuriuos ištraukia gręždami medieną. Kai kurios rūšys papildomai renkasi sultis (sapus), sėklas, vaisius ar net mažus stuburinius. Jie taip pat garsėja būdelišku elgesiu: mušimas ar „drumlinimas“ (greiti smūgiai snapu į medieną) naudojamas teritorijai žymėti ir poravimosi signalams perduoti.
Veisimosi ypatumai
Geniai paprastai lizdus įrengia medžių kamienuose arba šakose iškasant ertmes. Lizdavietės konstrukcija skiriasi priklausomai nuo rūšies, tačiau daugelis rūšių deda nuo kelių iki keliolikos kiaušinių; inkubacija ir jauniklių priežiūra dažnai vyksta abiejų tėvų pastangomis. Lizdų ertmės yra svarbios ir kitiems miško gyvūnams — jos tarnauja kaip buveinės varnėnams, lazdyniems ir kitiems paukščiams ar žinduoliams.
Taksonomija ir paplitimas
Piciformes būryje Picidae šeima yra viena iš aštuonių gyvenančių šeimų. DNR sekų analizės bei filogenetiniai tyrimai parodė, kad Picidae sudaro atskirą evoliucinį darinį ir yra glaudžiai susiję su kitomis Piciformes grupėmis; tokie duomenys padeda suprasti gentinių ryšių struktūrą ir migracijos istoriją būrį sudarančių paukščių tarpe.
Rūšių įvairovė ir grėsmės
Šioje šeimoje yra apie 240 rūšių ir apie 35 gentys. Daugeliui rūšių gresia nykimas arba populiacijų mažėjimas dėl buveinių praradimo ir jų fragmentacijos. Pagrindinės grėsmės:
- Miškų kirtimai ir buveinių nykimas — prarandamos tinkamos medžių masyvų teritorijos bei senų medžių su ertmėmis.
- Buveinių fragmentacija — izoliuotos populiacijos tampa mažesnės ir pažeidžiamesnės genetinei įvairovei.
- Interspecifinė konkurencija ir invazinės rūšys — lizdų konkurencija su kitais paukščiais arba žinduoliais, taip pat invazinės rūšys gali sumažinti vietinių genčių išlikimo galimybes.
- Klimato kaita — keičia medžių rūšų pasiskirstymą ir vabzdžių prieinamumą.
Apsaugos priemonės
Apsaugai svarbu:
- išlaikyti senus ir negyvus medžius miškuose (atsisakyti viso medienos išvalymo);
- palikti natūralias lizdavietes bei montuoti inkilų (specialiai pritaikytų geniams);
- kurti ir išsaugoti miškų koridorius, mažinančius fragmentaciją;
- stebėti populiacijas ir atlikti biologinius tyrimus, kad identifikuotų pažeidžiamas rūšis;
- šviesti visuomenę apie genių reikšmę ekosistemoms — jie kontroliuoja medžių kenkėjus ir kuria buveines kitoms rūšims.
Geniai yra svarbi miškų ekosistemų dalis: jų veikla prisideda prie biologinės įvairovės palaikymo, vabzdžių populiacijų reguliavimo ir ertminių buveinių kūrimo. Dėl to jų apsauga taip pat reiškia platesnės miško faunos išsaugojimą ir sveikesnes miškingas aplinkas ateities kartoms.
Stirnos sustandėjusiomis uodegomis padeda jiems laipioti ir ieškoti maisto. Uodega naudojama kaip atrama. Čia juodakaklis liepsnotojas maitindamasis ilsisi naudodamasis uodega kaip atrama.
Juodojo genio patinas, prižiūrintis jauniklius
Detelių išgraužtos skylės, Gatineau parkas, Kvebekas
dramblio kaulo spalvos kikilis
Įpročiai
Visos ypatingos driežiukų savybės (bruožai) yra prisitaikiusios prie jų gyvenimo būdo.
Picidae šeimos atstovai turi stiprius žandus, kuriais gręžia ir būgnais daužo medžius, ir ilgus lipnius liežuvius maistui semti. Pikučių ir kikilių snapai trumpesni, ne tokie stiprūs ir aštrūs kaip kikilių, tačiau jų morfologija labai panaši.
Medkirčiai dažniausiai laikosi ant medžių kamienų, laikydamiesi tvirtai prilaikomi standžių uodegos plunksnų. Pikučiai ir kikiliai gyvena daugiausia ant šakų, jie neturi standžių uodegos plunksnų.
Į kaltą panašus danties galiukas išlieka aštrus, nes jis kandžioja medieną. Dėl mažesnio snapo dydžio daugelis kikilių ir kikilių dažniau nei medšarkės ieško maisto pūvančioje medienoje. Ilgi lipnūs liežuviai, turintys šerelius, padeda paukščiams griebti ir ištraukti vabzdžius iš giliai medžio drevėje esančios skylės. 2004 m. paskelbti išsamūs tyrimai parodė, kad liežuvėlis prieš ištraukdamas apvynioja grobį.
Smegenų pažeidimų prevencija
Daugelio dagilių mitybos, veisimosi ir signalizavimo būdų metu jie būgnais ir plaktukais muša. Kad išvengtų smegenų pažeidimų dėl greito ir pasikartojančio lėtėjimo, danieliai turi daugybę prisitaikymo priemonių, kurios apsaugo smegenis. Tai - mažas smegenų dydis, smegenų orientacija kaukolėje (dėl to padidėja smegenų ir kaukolės kontakto plotas) ir trumpa kontakto trukmė.
Dėl nevienodo viršutinės ir apatinės snapo dalių ilgio (apatinė yra ilgesnė) smūgio jėga nukreipiama žemyn, toliau nuo smegenų. Be to, kėkšto smegenys yra kaukolėje su nelygiomis kempinėmis plokštelėmis, kurios sugeria smūgį. Trečia, danieliai turi specialų gysločio kaulą, kuris iš snapo iškyla virš kaukolės viršaus ir visiškai apgaubia jų smegenis. Tai padeda išlaikyti smegenis savo vietoje. Smegenų judėjimas kaukolės viduje smūgio metu, o ne pats smūgis, yra smegenų sukrėtimo priežastis. Jei smegenys laikosi vietoje, traumų rizika labai sumažėja.
Kitos adaptacijos
Likus milisekundei iki kontakto su medžiu užsidaro sustorėjusi nictitacinė membrana, apsauganti akį nuo skriejančių nuolaužų. Šnervės taip pat apsaugotos; jos dažnai būna panašios į plyšį ir turi specialias plunksnas.
Medšarkės, kikiliai ir klykuolės turi zygodaktilines kojas. Šios pėdos turi keturis pirštus, kurių pirmas ir ketvirtas nukreipti atgal, o antras ir trečias - į priekį. Toks pėdų išsidėstymas tinka griebtis medžių šakų ir kamienų. Šios šeimos atstovai gali vaikščioti vertikaliai medžio kamienu. Be stiprių nagų ir pėdų, medšarkės turi trumpas stiprias kojas. Tai būdinga paukščiams, kurie nuolat maitinasi ant kamienų. Visų kikilių, išskyrus pikučius ir kikilius, uodegos yra standžios, o kai paukštis nutupia ant vertikalių paviršių, uodega ir kojos veikia kartu, kad jį palaikytų.
Wrynecks
Vikšrai (Jynx gentis) - tai dvi mažų Senojo pasaulio kregždžių rūšys.
Jie labai panašūs į tikruosius dagilius, tačiau neturi standžių uodegos plunksnų, kuriomis dagiliai laipioja medžiais. Jie dažniau tupi ant šakos, o ne ant stačio kamieno. Jų snapai trumpesni ir ne tokie panašūs į dagčius kaip tikrųjų kikilių. Pagrindinis jų grobis - skruzdėlės ir kiti vabzdžiai, kurių jie randa pūvančioje medienoje arba beveik plikame dirvožemyje. Lizdams krauti jie naudoja kregždžių skyles, o ne patys jas kasa. Kiaušiniai yra balti, kaip ir daugelio kregždžių lizdaviečių.
Šie paukščiai gali pasukti galvą beveik 180 laipsnių kampu. Sutrikus lizdui, gyvatės pavidalo galvos pasukimą ir šnypštimą jie naudoja kaip grėsmės signalą. Šis keistas elgesys paskatino juos naudoti raganavime, kad ką nors užkerėtų.
Paprastoji kregždė (Eurasian wryneck)
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip vadinami miškiniai ir jų artimiausi giminaičiai?
A: Jie vadinami Picidae šeima, kuriai priklauso pikuliai, kikiliai ir sakalai.
K: Kokie paukščiai priklauso Picidae šeimai?
Atsakymas: Tai paukščiai, kurie yra artimi paukščiams-paukščiukams.
K: Kur galima rasti Picidae šeimos paukščių?
A: Picidae šeimos paukščiai gyvena visame pasaulyje, išskyrus Australiją, Naująją Zelandiją, Madagaskarą ir Antarktidą.
K: Kokiose buveinėse gyvena dauguma Picidae šeimos narių?
A: Dauguma rūšių gyvena miškuose arba miškingose vietovėse.
K: Kiek šeimų priklauso Piciformes būriui?
A: Piciformes būriui priklauso aštuonios gyvenančios šeimos.
K: Ką parodė DNR sekų analizė apie Picidae šeimą?
A.: DNR sekų analizė parodė, kad tai yra būrys.
K: Kokios grėsmės kyla Picidae šeimai?
A: Daugeliui rūšių gresia pavojus arba išnykimas dėl buveinių nykimo arba jų fragmentacijos.
Ieškoti