Piciformes — medžių paukščių būrys: medkirčiai, tukaniai, barbetos
Piciformes — medžių paukščių būrys: medkirčiai, tukaniai, barbetos. Vabzdžiaėdžiai ir vaisėdžiai, lizduoja ertmėse, išskirtiniai elgesiu ir dydžių įvairove.
Piciformes yra paukščių būrys, kurį sudaro apie 67 gyvosios gentys, turinčios šiek tiek daugiau nei 400 rūšių, iš kurių maždaug pusę sudaro Picidae (kėkštai ir jų giminaičiai). Į šį būrį įeina tokios žinomos grupės kaip medkirčiai, tukaniai ir barbetos; dauguma rūšių gyvena miškuose ir kitoje medžiuose obeliuojamoje aplinkoje (žemesnių aukštų džiunglėse, lapuočių ir spygliuočių miškuose).
Morfologija ir prisitaikymai
Piciformes pasižymi keletu aiškių anatominių bruožų, susijusių su gyvenimu ant medžio kamienų ir šakų. Beveik visų šio būrio paukščių kojos yra panašios į papūgų zygodaktilų – du pirštai į priekį ir du atgal, kas palengvina sulaikymą ant vertikalių paviršių. Išimtis yra kai kurios tripirščių genys ir rūšys.
Medkirčiai turi specialius prisitaikymus gręžimui ir smūgiams – tvirti snapai, sutvirtinta kaukolė ir ilgai išaugusi liežuvių aparato struktūra (hioidinis aparatas), leidžianti liežuviui išstumti toli už snapo, surandant vabzdžius į kaulelius ir skylutes. Dauguma medkirčių turi standžias uodegos plunksnas, kurios padeda atramai prie kamieno. Tukaniai išsiskiria dideliais, lengvais snapais, kuriuos naudoja vaisiams panaudoti, termoreguliacijai ir socialiniams signalams; barbetos – storiu snapu ir dažnai ryškiu plunksnių raštu.
Mityba
Apskritai Piciformes yra daugiausia vabzdžiaėdžiai, tačiau mityba labai įvairuoja tarp grupių. Kai kurios barbetų ir tukanai rūšys daugiausia minta vaisiais, uogomis ir kartais nektaru, o medkirčiai daugiausia ieško vabzdžių po žieve ir medienoje; kai kurios rūšys taip pat ima sultingus augalinius produktus ar nektarą. Kai kurios medkirčių rūšys maitina ir bičių produktus ar vabzdžių lervas – tačiau pagrindinė jų dieta lieka vabzdžiai.
Dydis ir išvaizda
- Mažiausi būrio atstovai – pvz., rausvasis pikutis – siekia apie 8 cm ilgio ir vos kelis gramus svorio;
- Didžiausi – didieji tukaniai (t.y. toko tukanas) gali siekti apie 60–63 cm ir iki kelių šimtų gramų svorio (priklausomai nuo rūšies iki ~680 g).
Lizdavietės ir jauniklių priežiūra
Visi Piciformes paprastai lizdus krauna ertmėse – natūraliose arba išgraužtose skylėse kamienuose ir stogeliuose. Dauguma rūšių gręžia savo ertmes, o kai kurios naikina senas arba užima kitų paukščių iškastas ertmes. Jaunikliai yra altricialiai, t. y. gimsta be plunksnų arba su labai nedidele plunksnų danga ir ilgai priklauso nuo tėvų maitinimo bei šilumos, tad poros dažnai ilgai juos prižiūri iki savarankiškumo.
Elgsena ir komunikacija
Daugelis medkirčių naudoja būgnavimą ant medžio kamieno kaip teritorinį ar poros signalą vietoje arba kartu su garsiniu klyksmu. Tukaniai ir barbetos dažnai komunikuoja taip pat garsais, tačiau turi ir vizualinius signalus – ryškią spalvą, didelius snapus ar plunksnų raštus. Socialumas priklauso nuo rūšies: kai kurios gyvena poromis ir teritorijose, kitos – mažose grupėse.
Paplitimas ir išsaugojimas
Piciformes randami daugelyje pasaulio regionų, daugiausia tropiniuose ir subtropiniuose miškuose, bet taip pat šiauriniuose spygliuočių bei lapuočių miškuose. Daugelis rūšių yra jautrios miškų naikinimui ir buveinių fragmentacijai; kai kurios – ypač rečiau pasitaikančios ar specializuotos – yra saugomos tarptautinėse raudonosiose knygose. Istorinės rūšys, pavyzdžiui, didysis baltakaklis arba dramblinis medkirtys, susidūrė su ryškiu populiacijų nykimu (kai kurios galbūt išnykusios). Išsaugojimo priemonės apima buveinių apsaugą, miškų valdymą ir tyrimus apie rūšių poreikius.
Apibendrinant, Piciformes yra įdomus ir ekologiškai svarbus paukščių būrys, pasižymintis specializuotais anatomijos bruožais, prisitaikymais gręžimui ir plėtojimuosi miškų ekosistemose. Jie atlieka svarbų vaidmenį kontroliuojant medžių kenkėjus bei skleidžiant sėklas (ypač tukanių atveju), todėl jų išsaugojimas prisideda prie miškų biologinės įvairovės išsaugojimo.
Klasifikacija
Užsakymas: PICIFORMES
- Galbulių porūšis
- Galbulidae šeima - sakalai (18 rūšių)
- Bucconidae šeima - pūkiniai paukščiai, nendrinukai ir nendrinukės (apie 30 rūšių)
- Pici porūšis
- Infraorder Ramphastides
- Megalaimidae šeima - Azijos barbetai (apie 25 rūšys, neseniai atskirtos nuo Capitonidae)
- Lybiidae šeima - Afrikos barbetai (apie 40 rūšių, neseniai atskirtos nuo Capitonidae)
- Capitonidae šeima - amerikiniai barbetai (apie 15 rūšių)
- Semnornithidae šeima - tukanai-barbetos (2 rūšys, neseniai atskirtos nuo Capitonidae)
- Ramphastidae šeima - tukanai (apie 40 rūšių)
- Infraorder Picides
- Indicatoridae šeima - medkirčiai (17 rūšių)
- Picidae šeima - dagiliai, kikiliai ir klykuolės (daugiau kaip 200 rūšių)
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra piciformos?
A: Piciformes - tai paukščių būrys, kurį sudaro apie 67 gyvosios gentys ir šiek tiek daugiau nei 400 rūšių, iš kurių apie pusę sudaro danieliai ir jų giminaičiai.
K: Kur gyvena dauguma paprastųjų paukščių?
A: Dauguma kikilių gyvena miškuose, nes jie yra medžiokliniai paukščiai.
K: Kokia yra pempių mityba?
A: Piktažiedžiai paukščiai daugiausia minta vabzdžiais, nors barbetos ir tukanai dažniausiai minta vaisiais, o medkirčiai unikalūs tuo, kad virškina bičių vašką.
K: Kuo pėdutės skiriasi nuo kitų paukščių?
A.: Beveik visų paukščių pėdos panašios į papūgų zygodaktilines pėdas - du pirštai į priekį ir du atgal - tai naudinga paukščiams, kurie daug laiko praleidžia ant medžių kamienų.
K.: Ar visi pūslėtieji paukščiai yra padengti pūkinėmis plunksnomis?
Atsakymas: Ne, išskyrus sakalus, Piciformes paukščiai neturi pūkinių plunksnų nė viename amžiuje, tik tikrąsias plunksnas.
K.: Kokio dydžio būna Piciformes?
A: Dydžių diapazonas yra nuo 8 cm ilgio, 7 g sveriančio rausvojo pikučio iki 63 cm ilgio, 680 g sveriančio toko tukano.
K.: Kaip pikasiai augina jauniklius?
A: Visi pikasiai lizdus suka ertmėse (skylėse), o jų jaunikliai yra altricialiniai, t. y. jie gana ilgai turi rūpintis savo jaunikliais.
Ieškoti