Toussaint L'Ouverture (apie 1743-1803 m.), Haičio revoliucijos lyderis. Toussaintas L'Ouverture'as karinę karjerą pradėjo kaip 1791 m. vergų sukilimo Sen Domine, kuris buvo Prancūzijos kolonija, lyderis. Kai tai padarė, jis buvo laisvas juodaodis (ne vergas). Toussaintas palaipsniui perėmė visos salos (taip pat ir ispaniškosios dalies, vadinamos Santo Domingu) kontrolę. Daugelį metų turėdamas valdžią, jis stengėsi pagerinti saugumą ir ekonomiką Sen Domingėje. Jis taip pat atkūrė plantacijų sistemą, naudodamas samdomus darbininkus. Be viso to, jis turėjo labai didelę kariuomenę.
Trumpa biografija ir kilmė. Toussaint L'Ouverture gimė apie 1743 m. Sen Dominge (dabar Haičio teritorija). Jis gimė vergijoje, vėliau tapo laisvas ir įgijo savarankišką išsilavinimą — mokėsi skaityti, domėjosi teisėmis ir žemės ūkiu. Prieš 1791 m. sukilimą jis dirbo įvairius darbus, susisiekė su artojų ir laisvųjų juodaodžių sluoksniais ir įgijo tam tikrą socialinį bei ekonominį statusą, kuris vėliau padėjo jam tapti sukilimo vadu.
Militarinė ir politinė veikla. Prasidėjus 1791 m. vergų sukilimui, Toussaint tapo vienu iš ryškiausių lyderių. Jis mokėjo derėtis ir sudarinėti sąjungas: pradžioje bendradarbiavo su Ispanija, vėliau, po to kai Prancūzijos Respublika 1794 m. oficialiai panaikino vergovę, prisijungė prie respublikos. Jis buvo paaukštintas Prancūzijos ginkluotosiose pajėgose ir sugebėjo įveikti vietinius planuotojus, britų ir ispanų pajėgas, taip konsoliduodamas kontrolę saloje.
Vadyba ir reformos. Turėdamas valdžią, Toussaint siekė atkurti ekonominį stabilumą: skatino plantacijų atgaivinimą, bet stengėsi tai daryti per samdomą darbo jėgą, reglamentavo žemės ūkį ir eksportą, įvedė administracinę tvarką bei stiprią kariuomenę, kuri palaikė viešąją tvarką. 1801 m. jis paskelbė Konstituciją, kuri praktiškai suteikė jam didelę vykdomąją valdžią ir skelbė autonomiją nuo tiesioginės prancūzų kontrolės — tuo pačiu patvirtindama vergovės panaikinimą ir bandymus sukurti centralizuotą valstybę.
Konfliktas su Napoleono režimu ir suėmimas. Kai Napoleono Bonaparto režimas siekė atkurti Prancūzijos valdžią ir, galbūt, vergovę karibų kolonijose, jis išsiuntė didelę ekspediciją, vadovaujamą generolo Charles'o Leclerc'o (1802 m.). Po klastingų derybų ir melagingų pažadų Toussaint buvo sučiuptas, suimtas ir išsiųstas į Prancūziją. Jis buvo įkalintas Fort de Joux kalėjime (Jura) ir mirė ten 1803 m. balandžio 7 d., greičiausiai dėl ligos ir sunkių kalinimo sąlygų.
Paveldas ir reikšmė. Toussaint L'Ouverture laikomas vienu pagrindinių Haičio nepriklausomybės proceso organizatorių ir simboliu prieš vergovę. Nors jis neišvydo nepriklausomybės paskelbimo (Haičio nepriklausomybė buvo paskelbta 1804 m. Jean-Jacques Dessalines vadovaujant), jo strateginis ir politinis vaidmuo padėjo sukurti sąlygas, kuriose tai tapo įmanoma. Jo valdysena ir sprendimai — tiek reformos, tiek griežta kontrolė — iki šiol kelia diskusijas: vieni jį laiko išlaisvintoju ir valstybės kūrėju, kiti kritikuoja dėl autoritarinių metodų ir plantacijų atgaivinimo formų.
Tarptautinis ir kultūrinis poveikis. Toussainto veikla turėjo didelį poveikį antisisteminei kovai prieš vergovę ir paskatino diskusijas apie žmogaus teises visoje Amerikoje bei Europoje. Jo likimas tapo įkvėpimu daugeliui antisisteminės kovos judėjimų, o Haičio nepriklausomybė pakeitė jėgų pusiausvyrą Karibų regione.
- Kai kurie istoriografai akcentuoja jo karinį talentą ir diplomatines gudrybes.
- Kiti pabrėžia sudėtingą moralinį paveldą: laisvės idėjos kartu su griežta vidaus kontrolė.
- Šiandien jis dažnai minima kaip svarbi pasaulinės kovos su vergove figūra ir kaip moderno Haičio simbolis.
Visumos požiūriu, Toussaint L'Ouverture — sudėtinga ir įtakinga istorine asmenybė: karininkas, politikas ir reformatorius, kurio veiksmai lemė vienos svarbiausių XIX a. revoliucinių permainų Karibų regione rezultatą.