Navasos sala, arba kreolų kalba La Navase, yra nedidelė sala Karibų jūroje, kurioje niekas negyvena. Ji stūkso maždaug už devyniasdešimties mylių į pietus nuo Gvantanamo įlankos, Kuboje, ir yra vienas iš ginčytinų regiono taškų. Jungtinių Valstijų vyriausybė teigia, kad dviejų kvadratinių mylių ploto sala yra Jungtinių Valstijų teritorija, ir ją kontroliuoja JAV Žuvų ir laukinės gamtos tarnyba. Į salą taip pat pretenduoja Haitis, todėl jos statusas yra ginčytinas tarp šių valstybių.

Sala yra vulkaninės kilmės, daugiausia uolėta, su stačiais krantais ir apsupta rifų, todėl nusileidimas jūra sudėtingas. Nėra nuolatinių gyventojų; sala ilgą laiką buvo naudojama tik trumpalaikėms kasybos operacijoms, laivybos ženklų priežiūrai ir mokslinių ekspedicijų lankymuisi. Dėl geografinės lokacijos Navasa turi reikšmę tiek jūrų maršrutams, tiek regioninei biomainei įvairovei — čia veisiasi įvairūs jūriniai paukščiai ir aplink ją yra koraliniai rifai.

Trumpa istorija ir jurisdikcijos ginčas

  • 1492–1504: sala buvo aptikta Europos jūreivių regiono tyrinėjimų metu; 1504 m. kartu su Kristupu Kolumbu plaukę jūreiviai pavadino Navassa, nurodydami, kad saloje nebuvo gėlo vandens.
  • XIX a.: saloje buvo aptiktos turtingos guano (paukščių išmatų) atsargos; XIX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje kapitonas Piteris Dankanas ją perdavė JAV interesams, kad galėtų išgauti guaną. Jungtinės Valstijos tuo metu kėlė pretenzijas remiantis Guano Islands Act (guano salų aktu), kuriuo buvo leidžiama pretenduoti į negyvenamas salas su guano ištekliais.
  • XIX–XX a.: guano kasyba buvo nutraukta po 1889 m. sukilimo ir 1898 m. Ispanijos ir Amerikos karo įvykių. 1914 m., atidarius Panamos kanalą, regiono laivyba tapo strategiškai svarbesnė ir švyturys saloje buvo įrengtas, kad padėtų laivybai. Po Antrojo pasaulinio karo saloje nebebuvo nuolatinių gyventojų.
  • vėlesnis laikotarpis: 1996 m. Navasos šviesa buvo išjungta, ir sala perduota JAV vidaus reikalų departamentui. 1996 m. įvykiai žymėjo administracinį pokytį; po trejų metų, 1999 m., salos nuosavybė perėjo Žuvų ir laukinės gamtos tarnybai, kuri paskelbė salą saugomos teritorijos dalimi (Navassa Island National Wildlife Refuge) ir apribojo bet kokį laisvą lankymąsi.

Teisinis statusas ir ginčas

Jungtinės Valstijos savo pretenziją grindžia ilgalaike faktiška kontrole ir teisiniu precedentų taikymu (įskaitant Guano Islands Act), o salos administravimą vykdo Žuvų ir laukinės gamtos tarnyba. Haitis teigia, kad sala priklauso jam pagal artumą ir istorinius ryšius su Hispaniola salos regionu bei palikimą po kolonijinės eros. Iki šiol nei vienas tarptautinis susitarimas ar teismo sprendimas galutiniškai neišsprendė šio ginčo; abu teiginiai išlieka tarptautinės politikos kontekste.

Gamtos vertybės ir apsauga

Navasos sala yra svarbi jūrinių paukščių veisimosi vieta ir turi koralinių rifų ekosistemas aplink ją. Dėl mažo dydžio ir izoliacijos sala turi jautrią aplinką — čia jautriai reaguoja invazinės rūšys, klimato pokyčiai ir žmogaus veikla. Žuvų ir laukinės gamtos tarnyba prižiūri salą, riboja apsilankymus ir leidžia tik valstybinėms ar mokslinėms ekspedicijoms, kurios atitinka saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

Prieinamumas ir praktinė informacija

  • Prieiti prie salos jūra sudėtinga dėl rifų ir stačių krantų; daugeliui ekspedicijų reikalinga speciali įranga ir leidimai.
  • Navasa nėra prijungta prie jokios JAV valstijos — ji yra administruojama federaliniu lygiu per Vidaus reikalų departamentą ir Žuvų ir laukinės gamtos tarnybą.
  • Dėl ginčo su Haitiu ir apsaugos priemonių aplinkai Navassa išlieka labai ribotai lankoma, o informacija apie salą dažnai grindžiama istorinių dokumentų ir retų mokslinių vizitų aprašymais.

Santrauka: Navasos sala yra nedidelė, negyvenama Karibų sala, kurią administruoja JAV, tačiau kurios suverenitetas ginčijamas su Haitiu. Sala turi istoriją, susijusią su guano kasyba, švyturių priežiūra ir vėlesniu perėjimu į saugomą teritoriją, o šiandien ji labiau vertinama kaip ekologinė ir strateginė vieta nei kaip gyvenamoji teritorija.