Angola – Pietų Afrikos šalis: geografinė, istorinė ir ekonominė apžvalga

Angola – išsami geografinė, istorinė ir ekonominė apžvalga: gamtos ištekliai, nafta, Luanda, regioninė reikšmė ir vystymosi perspektyvos Pietų Afrikoje.

Angola (/ænˈɡoʊlə/), oficialiai Angolos Respublika, yra šalis pietų Afrikoje, besiribojanti su Namibija pietuose, Kongo Demokratine Respublika šiaurėje ir Zambija rytuose; jos vakarinė pakrantė yra prie Atlanto vandenyno, sostinė - Luanda.

Angola yra Afrikos Sąjungos, Portugalijos šalių bendrijos, Lotynų sąjungos, Pietų Atlanto taikos ir bendradarbiavimo zonos ir Pietų Afrikos vystymosi bendrijos narė.

Geografija ir gamta

Angola užima apie 1,246,700 km² ir priklauso prie didžiausių šalies teritorijų Pietų Afrikoje. Šalies reljefas įvairus: pakrantės lygumos palei Atlanto vandenyną, kalnuotos vidurinės dalys ir platus aukštas plato. Šiaurinėje dalyje yra ieškoma atskira Kabinda (Cabinda) enklava — naftos turtingas regionas, atskirtas nuo pagrindinės teritorijos Kongo Demokratinės Respublikos ruožu.

Svarbiausios upės – Cuanza (Kwanza), Cunene, Cubango/Okavango ir Cuando/Kwando. Klimatas svyruoja nuo tropinio šiaurėje iki sausoko pietuose; pakrantėje vyrauja šiltas ir drėgnas klimatas, aukštumose – vėsesnis. Daugelyje regionų randama gausi vietinė flora ir fauna: nacionaliniai parkai, tokie kaip Iona (Iona National Park) ir Quiçama (Kissama), saugo savitą ekosistemą, įskaitant antilopes, didžiuosius žinduolius ir paukščius.

Išorinės ribos ir administracinė sandara

• Ribojasi su Namibija, Kongo Demokratine Respublika ir Zambija.
• Yra Kabinda – politiškai sudėtinga ir naftos turtinga enklava šiaurėje.
• Administraciniu požiūriu Angola skirstoma į provincijas, kurių sostinė — Luanda — yra didžiausias miestas ir pagrindinis ekonominis centras.

Trumpa istorija

Teritorijoje gyvavo kelios galingos prieškolonijinės valstybės, pvz., Kongo ir Ndongo karalystės. XVI a. gale šį regioną ėmė dominuoti portugalai, pradėję prekybą, įskaitant vergų prekybą. Angola tapo Portugalijos kolonija ir išlaikė šią padėtį iki XX a. vidurio. 1975 m. šalis paskelbė nepriklausomybę, tačiau netrukus įsiplieskė ilgalaikis pilietinis karas tarp MPLA (valdančios partijos) ir UNITA, kuris tęsėsi iki 2002 m. Pasibaigus karui, šalis pradėjo atstatymą ir investicijas į infrastruktūrą.

Politika ir valdymas

Angola yra vienpartinė prezidentinė respublika, kurioje prezidentas turi didelę įtaką vykdomajai valdžiai. Nuo nepriklausomybės šalį ilgą laiką valdė MPLA. Po karo pradėti įvairūs reformų ir valdymo efektyvumo didinimo procesai, tačiau išlieka iššūkiai sprendžiant korupciją, skaidrumo trūkumą ir socialinę nelygybę.

Demografija ir kultūra

Gyventojų skaičius auga; Angola turi jauną ir įvairią populiaciją. Pagrindinės etninės grupės – ovimbundų, mbundų (ambundu), bakongo ir daugiau mažesnių grupių. Oficialioji kalba – portugalų, kurią naudoja valdžia, švietimas ir žiniasklaida. Vietinės bantu kilmės kalbos (pvz., umbundu, kimbundu, kikongo) plačiai vartojamos kasdieniame gyvenime.

Kultūra pasižymi turtingu muzikos paveldu: žanrai kaip semba, kizomba ir kuduro yra kilę iš Angolos. Kulinarijoje populiarūs valgiai – funge (kukurūzų ar kasvos miltų košė), žuvies ir mėsos patiekalai. Futbolas – pati populiariausia sporto šaka; Angola yra rengusi Afrikos tautų taurę (2010 m.) ir dalyvavo pasaulio čempionate (2006 m.).

Ekonomika

Angolos ekonomika stipriai priklauso nuo naftos ir deimantų eksporto. Nafta sudaro didžiąją dalį eksporto pajamų ir valstybės biudžeto įplaukų; Kabinda yra viena iš pagrindinių naftos telkinių zonų. Tokia priklausomybė padaro ekonomiką pažeidžiamą dėl pasaulinių naftos kainų svyravimų.

• Energetika ir žaliavos: nafta, gamtinės dujos, deimantai, kai kurios metalų žaliavos.
• Žemės ūkis: potencialas didelis, tačiau sektoriui trūksta investicijų ir modernizacijos; svarbios kultūros – kukurūzai, kasava, kava, vaisiai ir gyvulininkystė.
• Infrastruktūra: po karo vykdomi kelių, geležinkelių (pvz., Benguela geležinkelis) ir uostų atstatymo projektai, bet vis dar būtinos plačios investicijos.

Vyriausybė bando diversifikuoti ekonomiką, pritraukti užsienio investicijas ir skatinti privatizaciją, tačiau progresą stabdo administracinės kliūtys ir korupcija.

Socialiniai iššūkiai ir žmogaus raida

Nors per pastaruosius dešimtmečius pagerėjo infrastruktūra ir ekonomika, daug gyventojų vis dar gyvena skurde, ypač kaimo vietovėse. Sveikatos priežiūra, švietimas ir būstas reikalauja nuoseklių investicijų. Taip pat išlieka didelė socialinė nelygybė ir aukštas benamystės bei nedarbo lygis jaunimo tarpe.

Aplinkosauga ir gamtos išsaugojimas

Angola turi didelį biologinį įvairovumą ir unikalių kraštovaizdžių. Tačiau nelegalus medžioklės, žemės užkirtimo ir naudingųjų iškasenų eksploatacijos poveikis kelia grėsmę gamtos ištekliams. Nacionaliniai parkai ir tarptautinės partnerystės padeda saugoti ekosistemas, bet reikalingi papildomi resursai ir valdymo priemonės.

Turizmas

Turizmui Angola gali pasiūlyti ilgą pakrantę, laukinę gamtą, natūralius parkus ir kultūrines vietoves. Dėl infrastruktūros trūkumo, saugumo ir vizų reikalavimų turistų srautas yra ribotas, tačiau plėtrai yra didelis potencialas.

Išvados

Angola – šalis, kuri po ilgų konfliktų siekia atsigauti ir išnaudoti savo gamtinius išteklius bei jauną darbo jėgą. Pagrindiniai iššūkiai – ekonomiškai diversifikuoti šalį, mažinti skurdą, gerinti valdymą ir saugoti gamtą. Jeigu bus tęsiamos reformos ir investicijos į socialinę bei fizinę infrastruktūrą, Angola turi galimybių tapti tvirtesne ir išsamesne regiono ekonomika.

Demografiniai duomenys

2014 m. Angoloje gyveno 25 789 024 gyventojai.

Angolos žemėlapis

Klausimai ir atsakymai

K: Kur yra Angola?

K: Kurios šalys ribojasi su Angola?

K: Su kuriuo vandenynu ribojasi vakarinė Angolos siena?

K: Kokio ilgio yra Angolos pakrantė?

K: Kokia yra Angolos sostinė?

K: Kokie yra kai kurie Angolos gamtiniai ištekliai?

K: Kurios organizacijos laiko Angolą savo nare?

Paieška pagal raidę