Afrikos Sąjunga: apibrėžimas, tikslai ir narės (55 šalys)

Afrikos Sąjunga (AS) yra tarptautinė organizacija, kurią sudaro penkiasdešimt penkios Afrikos šalys narės. Įkurta Durbane liepos 9 d. 2002, AS pakeitė ankstesnę Afrikos vienybės organizaciją (OAU) ir tapo platesnės integracijos bei vystymosi programų forumu.

Nuo 2019 m. vasario 10 d. tuo metu Afrikos Sąjungos pirmininku buvo Egipto prezidentas Abdel Fattah el-Sisi. Afrikos Sąjungos pirmininko pareigos paprastai rotuojamos tarp valstybių vadovų kasmet – tai vienas iš aukščiausių organizacijos politinių vaidmenų.

Kas yra Afrikos Sąjungos tikslai?

AS pagrindinis tikslas – skatinti Afrikos vienybę, solidarumą ir integraciją visais lygmenimis: politiniu, ekonominiu ir socialiniu. Organizacija siekia:

• ginti ir plėtoti demokratiją bei žmogaus teises;
• spręsti konfliktus ir skatinti taiką bei saugumą žemyne;
• skatinti ekonominę integraciją, prekybą ir tvarų vystymąsi (įskaitant iniciatyvas, tokius kaip AfCFTA - Afrikos prekybos zona);
• plėtoti regionines infrastruktūras, sveikatą, švietimą ir kovą su skurdu;
• kurti bendras institucijas – nuo bendros valiutos idėjos iki integruotų gynybos pajėgų.

Istorija ir reikšmė

Afrikos Sąjunga tęsia OAU tradicijas, tačiau jai būdingas didesnis dėmesys ekonominei integracijai, žmogaus teisėms ir taikos palaikymui. Per AS egzistuoja nuoseklios strateginės programos, pavyzdžiui, Agenda 2063 – ilgalaikis planas žemyno transformacijai ir ekonominiam augimui.

Tarp svarbių istorinių momentų yra Saharos vakarų (Sahrawi Arab Democratic Republic) narystis OAU/AU ir Maroko pasitraukimas iš OAU 1984 m. bei vėlesnis sugrįžimas į AS 2017 m. Šie įvykiai iliustruoja politinę įvairovę ir iššūkius, su kuriais susiduria žemyninė integracija.

Organinė struktūra (pagrindiniai organai)

Afrikos Sąjunga turi keletą nuolatinių institucijų, kurios koordinuoja politiką ir įgyvendina sprendimus:

• Susirinkimas (Assembly) – aukščiausiasis organas, kuriame susirenka valstybių vadovai ir vyriausybių atstovai;
• Vykdomasis Tarybos organas (Executive Council) – ministerijų lygio atstovai, koordinuoja politines ir ekonomines sritis;
• Komisija (African Union Commission) – vykdomoji administracija ir sekretoriatas, atsakinga už kasdienį darbą;
• Taikos ir saugumo taryba (Peace and Security Council) – sprendžia konflikto prevenciją, krizių valdymą ir taikos palaikymo operacijas;
• Pan-African Parliament – teikia politines rekomendacijas ir skatina demokratinius procesus;
• Afrikos žmogaus teisių komisija ir Afrikos žmogaus teisių bei tautų teismo iniciatyvos – institucijos, siekiančios apsaugoti žmogaus teises ir teisingumą.
• NEPAD/AUDA – vystymosi programos ir agentūra, koordinuojanti plėtros projektus ir investicijas.

Pagrindinės iniciatyvos ir projektai

• Afrikos kontinentalinė laisvosios prekybos zona (AfCFTA) – viena didžiausių pastarųjų metų iniciatyvų, siekianti sukurti bendrą žemyninę prekybos erdvę;
• Agenda 2063 – ilgalaikis planas su keliais etapais, skirtas ekonominiam augimui, infrastruktūros plėtrai ir socialinei gerovei;
• Afrikos greitojo reagavimo pajėgos (African Standby Force) – planuojamos regioninės pajėgos, skirtos greitai reaguoti į krizes;
• Klimato kaitos ir sveikatos iniciatyvos – kovos su COVID-19 patirtis paskatino platesnį bendradarbiavimą sveikatos srityje ir vakcinų prieinamumo gerinimą.

Narystė ir valdymas

AS sudaro 55 valstybės narės – praktiškai visos tarptautiniu mastu pripažintos Afrikos valstybės. Narystė suteikia teisę dalyvauti sprendimų priėmime, tačiau realus poveikis priklauso nuo politinės valios, finansinio indėlio ir regioninio bendradarbiavimo. Finansavimas gaunamas iš valstybinių nario įnašų, tarptautinių partnerių ir specifinių programų lėšų; pastarasis modelis kartais kelia diskusijų dėl nepriklausomumo ir veiksmingumo.

Iššūkiai

AS susiduria su keliais reikšmingais iššūkiais:

• karai ir vidaus konfliktai kai kuriose šalyse, reikalaujantys aktyvios krizės valdymo;
• politinių ir konstitucinių krizių, įskaitant karinį kišimąsi ir perversmus;
• ekonominė nelygybė tarp valstybių, infrastruktūros trūkumai ir priklausomybė nuo žaliavų eksportų;
• klimato kaita ir sveikatos krizių poveikis visuomenėms;
• finansavimo stabilumo užtikrinimas ir institucijų stiprinimas.

Ateities perspektyvos

Afrikos Sąjunga toliau siekia gilinti žemyno integraciją: nuo bendros rinkos plėtros ir AfCFTA įgyvendinimo iki diskusijų dėl bendros valiutos ir stipresnių bendrų saugumo mechanizmų. Sėkmė priklausys nuo politinės valios, regioninio bendradarbiavimo ir gebėjimo įveikti ekonominius bei socialinius iššūkius.

Afrikos Sąjunga yra pagrindinis platformos taškas, kuriame šalys derina pozicijas, koordinuoja atsaką į krizes ir bando sukurti palankesnes sąlygas ilgalaikei žemyno plėtrai bei gerovei.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Afrikos Sąjunga?

K: Kada ir kur buvo įkurta AS?

K: Koks buvo AS įkūrimo tikslas?

K: Kas yra dabartinis Afrikos Sąjungos pirmininkas?

K: Ko Afrikos Sąjunga siekia ateityje?

K.: Koks AS tikslas, kalbant apie konfliktus tarp Afrikos valstybių?

K: Kokie yra kai kurie Afrikos Sąjungos tikslai?

Paieška pagal raidę