Arafūros jūra — Ramiojo vandenyno dalis tarp Australijos ir Naujosios Gvinėjos

Arafūros jūra — Ramiojo vandenyno dalis tarp Australijos ir Naujosios Gvinėjos: kontinentinis šelfas, turtinga jūrinė biologija ir unikalūs geografijos ypatumai.

Koordinatės: 9°30′S 135°0′E / 9.500°S 135.000°E / -9.500; 135.000

Arafūros jūra yra į vakarus nuo Ramiojo vandenyno. Ji užima kontinentinį šelfą tarp Australijos ir Naujosios Gvinėjos.

Vieta ir ribos

Arafūros jūra užima dalį Sahulio (kontinentinio) šelfo Australijos šiaurėje. Ji yra tarp šiaurinių Australijos krantų (Pietų ir Šiaurės teritorijos bei Kvinslendo dalys) ir Pietų Naujosios Gvinėjos. Į rytus ji ribojasi su Karolinių ir Koralų jūrų sistema per Torreso sąsiaurę ir Golfo Karpentaria; į vakarus ją jungia Timoro jūra. Dėl savo buvimo tarp žemynų ši jūra yra geografiškai svarbi kaip tarptautinių jūrų kelių ir biologinių migracijos maršrutų dalis.

Fizinės savybės

• Gylis: Arafūros jūra yra daugiausia sekli — ji dengia pločio kontinentinį šelfą, kur gylis dažniausiai nėra didelis ir daug kur nesiekia didelių vandenyno gilių. Dėl seklios struktūros ji lengviau įšyla ir veikiama meteorologinių sąlygų.
• Substratas: dugną sudaro smėlis, dumblas ir šelfo nuosėdos; kai kur aptinkami koraliniai rifai bei mangrovės pakrantėse.
• Klimatas ir srovės: regioną veikia tropinis klimatas su aiškiai išreiškta sausuoju ir lietinguoju sezonais; jūros paviršiaus temperatūra svyruoja priklausomai nuo sezono. Vietinės srovės ir potvyniai formuoja laivybai ir žvejybai svarbias sąlygas.

Biodiversitetas ir gamtiniai ištekliai

Arafūros jūra yra gausiai apgyvendinta įvairių žuvų, jūros vėžlių, dugongo (jūrinių karvių) ir kitų jūrinių organizmų. Dėl seklaus vandens ir įvairaus dugno čia vystosi žuvų populiacijos, krevečių ir kitų jūrinių produktų ištekliai, kurie svarbūs vietiniam žvejybos sektoriui. Be to, jūros pakrantėse yra mangrovių, kurios yra svarbios kaip jauniklių buveinės ir kaip pakrantės apsaugos nuo erozijos komponentas.

Ekonominė reikšmė

• Žvejyba: tradicinė ir komercinė žvejyba — vienas pagrindinių pajamų šaltinių vietos bendruomenėms.
• Laivyba: Arafūros jūra yra dalis maršrutų, vedančių tarp Pietryčių Azijos, Australijos ir Tolimųjų Rytų; svarbūs uostai ir prieplaukos regionuose aptarnauja vietinį ir tarptautinį laivybos srautą.
• Ištekliai: šelfo zonoje vykdoma naftos ir gamtinių dujų žvalgyba bei pakankamai dažnai aptinkamos galimos žaliavos, nors jų išgavimas turi įtakos aplinkai ir vietinėms bendruomenėms.

Aplinkos problemos ir apsauga

Arafūros jūra susiduria su keliomis aplinkos problemomis: vietomis — su pergaudymu, buveinių (mangrovių, rifų) degradacija, tarša ir klimato kaitos poveikiu (vandens įšilimu, jūros lygio kilimu). Dėl šių priežasčių yra inicijuojamos apsaugos priemonės — tiek tarptautinės, tiek nacionalinės — skirtos išsaugoti biologinę įvairovę, reguliuoti žvejybą ir saugoti jautrias buveines. Vietinės indėnų ir tų vietovių bendruomenės taip pat aktyviai dalyvauja gamtos išteklių valdyme ir tradicinių žvejybos praktikų puoselėjime.

Istorija ir pavadinimas

Pavadinimo kilmė nėra visiškai aiški — yra kelios versijos, įskaitant lotynizmo ar portugalų įtaką arba vietinių kalbų terminius variantus. Istoriškai jūros regionas buvo svarbus vietinių tautočių ryšiams, prekybai ir migracijoms prieš europiečių atvykimą. Vėliau ji tapo svarbiu tarptautinės laivybos ir žvejybos regionu.

Navigacija ir saugumas

Dėl seklaus vandens ir kintančių dugno sąlygų navigacija Arafūros jūroje reikalauja žinių apie vietines sroves ir potvynius. Yra zonų, kuriose reikalingas ypatingas budrumas dėl seklumų, smėlio juostų ar netoliese esančių koralinių atodangų. Šiuos pavojus sprendžia navigacinės gairės, vietinių uostų tarnybos ir modernūs elektroniniai navigacijos įrenginiai.

Ši jūra yra svarbi tiek gamtiniu, tiek ekonominiu požiūriu. Jos seklus, bet platus šelfas lemia unikalius biologinius ryšius ir tuo pačiu pateikia iššūkių tvariam išteklių naudojimui.

Paieška pagal raidę