Karpentarijos įlanka – geografinė apžvalga: plotas, gylis, padėtis
Atraskite Karpentarijos įlankos geografinę apžvalgą: plotas ~300 000 km², gylis iki 82 m, padėtis prie šiaurinės Australijos — faktai, žemėlapiai ir ledynmečio istorija.
Karpentarijos įlanka (14°00′ pietų platumos 139°00′ rytų ilgumos / 14.000° pietų platumos 139.000° rytų ilgumos / -14.000; 139.000) – tai didelė ir palyginti sekli jūros įlanka, iš trijų pusių apsupta šiaurinės Australijos. Jos šiaurinis pakraštys ribojasi su Arafuros jūra, jūra tarp Australijos ir Naujosios Gvinėjos. Įlanka yra pastebima tuo, kad jos akvatorija yra plati, bet nedidelio gylio, todėl ji turi specifines hidrologines ir ekologines savybes.
Matmenys ir gylis
Įlankos plotis ties žiotimis yra apie 590 km, o toliau į pietus susiaurėja iki maždaug 675 km. Iš šiaurės į pietus jos ilgis viršija 700 km. Bendras akvatorijos plotas siekia apie 300 000 km². Vidutinis gylis paprastai būna tarp 55–66 m, tačiau tam tikrose duobėse ar kanalų ruožuose gali siekti iki 82 m. Dėl tokio nedidelio gylio įlanka greitai šyla ir vėssta, todėl jai būdingi intensyvūs sezoniniai svyravimai.
Geografinė padėtis ir krantai
Įlanka ribojasi su šiaurine Australijos dalimi: jos krantus sudaro lygumos, pelkėtos pakrantės, platūs estuarijai ir mangrovės. Pietinė dalis yra gana žema ir turtinga upių deltų bei potvynių zonų. Regioną aukščiausiais taškais paprastai žymi atskiros salos ir salynai, tokie kaip Groote Eylandt bei kitos mažesnės salos ir salynai įlankoje.
Hidrologija, klimatas ir ekosistemos
Karpentarijos įlankoje dominuoja tropinis klimatas su ryškiu sausuoju ir drėgnu sezonais. Drėgnąjį sezoną įlanką papildomai maitina daug upių, kurios atneša gėlavandenes nuosėdas ir maistines medžiagas, skatindamos biologinę produktyvumą. Pakrantėse gausu mangrovių, sūrumynų ir seklumų su jūros žolių žolynais, kurie yra svarbios buveinės jūros gyvūnams, pavyzdžiui, dugongams, jūrų vėžliams ir įvairioms žuvų rūšims.
Ekonominė reikšmė ir žmonių veikla
- Žuvininkystė ir krevečių pramonė yra svarbios pramonės šakos regione.
- Krantinėse zonose veikia mažesnės uostų gyvenvietės ir pramonės centrai (pvz., boksito kasyba kai kuriose vietovėse), o žvejyba palaiko vietines bendruomenes.
- Sezoniniai ciklai ir potvyniai daro įtaką laivyboje ir pakrančių infrastruktūrai, todėl kai kurie uostai būna labiau priklausomi nuo oro sąlygų ir potvynių grafikų.
Geologija ir istorinė raida
Dėl žemo gylio ir ploto pobūdžio Karpentarijos įlanka turi minkštų nuosėdų dangą – smėlio, dumblų ir molio sluoksnius. Paskutiniojo ledynmečio metu, kai jūros lygis buvo žemiau dabartinio, didelė dalis dabartinės įlankos buvo sausuma ir jungė Australiją su aplinkinėmis žemėmis. Tai turėjo įtakos tiek gyvūnijos migracijoms, tiek vėlesnei morfologijai, kai jūros lygis pakilo ir užliejo žemas lygumas.
Aplinkos iššūkiai
Regionas susiduria su keliomis aplinkos problemomis: nykstančiomis mangrovėmis ir buveinėmis dėl klimato kaitos, jūros lygio kilimo bei antropogeninės veiklos poveikio (pvz., kasybos ir intensyvios žvejybos). Apsauga ir tvarus išteklių naudojimas yra svarbūs norint išsaugoti įlankos biologinę įvairovę ir vietinių bendruomenių gerovę.
Bendrai, Karpentarijos įlanka yra reikšminga tiek gamtine, tiek ekonomine prasme – tai plati, ekologiškai turtinga ir išskirtinė tropinė jūros zona šiaurinėje Australijos dalyje.
Karpentarijos įlankos vieta.
Karpentarijos įlanka iš 1859 m. olandų žemėlapio
Karpentarijos įlanka tarp Bentinko salos (Pietų Velslio salos) ir Australijos žemyno
Geografija
Aplink įlanką esanti žemė paprastai yra plokščia ir žema. Vakaruose yra Arnhemo žemė, Šiaurės teritorijos Top Endas ir didžiausia įlankos sala Groote Eylandt. Rytuose yra Jorko kyšulio pusiasalis. Į pietus esanti vietovė, Kvynslando dalis, vadinama įlankos šalimi arba tiesiog "įlanka".
Klimatas karštas ir drėgnas, du metų laikai per metus. Sausasis sezonas trunka maždaug nuo balandžio iki lapkričio ir pasižymi labai sausais pietryčių-rytų vėjais, kuriuos sukelia žiemos aukšto slėgio sistemos pietuose. Drėgnasis sezonas trunka nuo gruodžio iki kovo mėn. Daugiausia kritulių per metus iškrenta būtent šiais mėnesiais, todėl daug žemai esančių vietovių būna užtvindytos. Lapkričio-balandžio mėn. įlankoje taip pat dauginasi tropiniai ciklonai.
Rugsėjo ir spalio mėnesiais pietinėje įlankos dalyje pasirodo Morning Glory debesys. Geriausia tai pamatyti Burketauno apylinkėse netrukus po aušros.
Europos žvalgyba
Pirmasis žinomas europietis, apsilankęs šioje vietovėje, buvo olandas Willemas Janszoonas (jo vardas taip pat rašomas kaip Jansz) 1606 m. kelionės metu. Janas Carstenszoonas (arba Carstenszas), apsilankęs 1623 m., pavadino įlanką Pieterio de Carpentier, kuris buvo Olandijos Rytų Indijos generalgubernatorius, vardu. 1644 m. pakrantę tyrinėjo ir Abelis Tasmanas. Vėliau 1802 ir 1803 m. vietovę tyrinėjo ir žemėlapius sudarė Matthew Flindersas.
Pirmoji sausumos ekspedicija, pasiekusi įlanką, buvo Burko ir Vilso ekspedicija, kuriai vadovavo Robertas O'Hara Burkas ir Viljamas Džonas Vilsas. Jie iš Melburno išvyko 1860 m. rugpjūtį ir 1861 m. vasarį pasiekė Bynoe upę.
Persijos įlankos upės
- Archerio upė
- Kalverto upė
- Cox upė
- Flinderso upė
- Gilberto upė
- Leichhardto upė
- Makartūro upė
- Misijos upė
- Mitčelo upė
- Alisos upė
- Normano upė
- Roperio upė
- Viltono upė
- Smithburne upė
- Staaten upė
- Wenlock upė
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Karpentarijos įlanka?
A.: Karpentarijos įlanka yra didelė sekli jūra, iš trijų pusių apsupta šiaurinės Australijos.
K: Koks yra šiaurinis Karpentarijos įlankos pakraštys?
A: Šiaurinis Karpentarijos įlankos pakraštys yra Arafūros jūra, kuri yra jūra tarp Australijos ir Naujosios Gvinėjos.
K: Kokio pločio yra Karpentarijos įlanka ties žiotimis?
A: Karpentarijos įlankos plotis ties žiotimis yra 590 km.
K: Kokio pločio Karpentarijos įlanka yra toliau į pietus?
A: Toliau į pietus Karpentarijos įlanka yra 675 km pločio.
K: Kokį vandens plotą užima Karpentarijos įlanka?
A: Karpentarijos įlankos vandens plotas yra apie 300 000 km².
K: Koks Karpentarijos įlankos gylis?
A: Karpentarijos įlankos gylis yra 55-66 metrai, tačiau yra vietų, kur gylis siekia net 82 metrus.
K: Ar Karpentarijos įlanka paskutinio ledynmečio metu buvo sausuma?
A: Taip, paskutinio ledynmečio metu Karpentarijos įlanka buvo sausuma.
Ieškoti