Karpentarijos įlanka
Karpentarijos įlanka (14°00′ pietų platumos 139°00′ rytų ilgumos / 14.000° pietų platumos 139.000° rytų ilgumos / -14.000; 139.000) - tai didelė sekli jūra, iš trijų pusių apsupta šiaurinės Australijos. Jos šiaurinis pakraštys yra Arafuros jūra; jūra tarp Australijos ir Naujosios Gvinėjos. Įlankos plotis ties jos žiotimis yra 590 km, o toliau į pietus - 675 km. Atstumas į šiaurę ir pietus yra daugiau kaip 700 km. Jos akvatorija užima apie 300 000 km² plotą. Įlankos gylis siekia 55-66 m, nors yra vietų, kur gylis siekia net 82 m. Paskutiniame ledynmetyje įlanka būtų buvusi sausuma.
Karpentarijos įlankos vieta.
Karpentarijos įlanka iš 1859 m. olandų žemėlapio
Karpentarijos įlanka tarp Bentinko salos (Pietų Velslio salos) ir Australijos žemyno
Geografija
Aplink įlanką esanti žemė paprastai yra plokščia ir žema. Vakaruose yra Arnhemo žemė, Šiaurės teritorijos Top Endas ir didžiausia įlankos sala Groote Eylandt. Rytuose yra Jorko kyšulio pusiasalis. Į pietus esanti vietovė, Kvynslando dalis, vadinama įlankos šalimi arba tiesiog "įlanka".
Klimatas karštas ir drėgnas, du metų laikai per metus. Sausasis sezonas trunka maždaug nuo balandžio iki lapkričio ir pasižymi labai sausais pietryčių-rytų vėjais, kuriuos sukelia žiemos aukšto slėgio sistemos pietuose. Drėgnasis sezonas trunka nuo gruodžio iki kovo mėn. Daugiausia kritulių per metus iškrenta būtent šiais mėnesiais, todėl daug žemai esančių vietovių būna užtvindytos. Lapkričio-balandžio mėn. įlankoje taip pat dauginasi tropiniai ciklonai.
Rugsėjo ir spalio mėnesiais pietinėje įlankos dalyje pasirodo Morning Glory debesys. Geriausia tai pamatyti Burketauno apylinkėse netrukus po aušros.
Europos žvalgyba
Pirmasis žinomas europietis, apsilankęs šioje vietovėje, buvo olandas Willemas Janszoonas (jo vardas taip pat rašomas kaip Jansz) 1606 m. kelionės metu. Janas Carstenszoonas (arba Carstenszas), apsilankęs 1623 m., pavadino įlanką Pieterio de Carpentier, kuris buvo Olandijos Rytų Indijos generalgubernatorius, vardu. 1644 m. pakrantę tyrinėjo ir Abelis Tasmanas. Vėliau 1802 ir 1803 m. vietovę tyrinėjo ir žemėlapius sudarė Matthew Flindersas.
Pirmoji sausumos ekspedicija, pasiekusi įlanką, buvo Burko ir Vilso ekspedicija, kuriai vadovavo Robertas O'Hara Burkas ir Viljamas Džonas Vilsas. Jie iš Melburno išvyko 1860 m. rugpjūtį ir 1861 m. vasarį pasiekė Bynoe upę.
Persijos įlankos upės
- Archerio upė
- Kalverto upė
- Cox upė
- Flinderso upė
- Gilberto upė
- Leichhardto upė
- Makartūro upė
- Misijos upė
- Mitčelo upė
- Alisos upė
- Normano upė
- Roperio upė
- Viltono upė
- Smithburne upė
- Staaten upė
- Wenlock upė
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Karpentarijos įlanka?
A.: Karpentarijos įlanka yra didelė sekli jūra, iš trijų pusių apsupta šiaurinės Australijos.
K: Koks yra šiaurinis Karpentarijos įlankos pakraštys?
A: Šiaurinis Karpentarijos įlankos pakraštys yra Arafūros jūra, kuri yra jūra tarp Australijos ir Naujosios Gvinėjos.
K: Kokio pločio yra Karpentarijos įlanka ties žiotimis?
A: Karpentarijos įlankos plotis ties žiotimis yra 590 km.
K: Kokio pločio Karpentarijos įlanka yra toliau į pietus?
A: Toliau į pietus Karpentarijos įlanka yra 675 km pločio.
K: Kokį vandens plotą užima Karpentarijos įlanka?
A: Karpentarijos įlankos vandens plotas yra apie 300 000 km².
K: Koks Karpentarijos įlankos gylis?
A: Karpentarijos įlankos gylis yra 55-66 metrai, tačiau yra vietų, kur gylis siekia net 82 metrus.
K: Ar Karpentarijos įlanka paskutinio ledynmečio metu buvo sausuma?
A: Taip, paskutinio ledynmečio metu Karpentarijos įlanka buvo sausuma.
