Odesos apgultis 1941 – Antrojo pasaulinio karo 73 dienų mūšis

Odesos apgultis 1941: išsamus 73 dienų Antrojo pasaulinio karo mūšio aprašymas — kovos, nuostoliai ir strategija Rytų fronte.

Odesos apgultis buvo apgulties mūšis Antrojo pasaulinio karo metais. 1941 m. jis priklausė Rytų fronto operacijų zonai. Jame dalyvavo Rumunijos pajėgos ir Vokietijos kariuomenės (Wehrmacht Heer) 11-oji armija (11. Armee). Jos puolė Odesos miestą Sovietų Sąjungoje.

Dėl stiprios 9-osios nepriklausomos armijos (iš pradžių) ir Atskirosios pakrantės armijos kovos bei Juodosios jūros laivyno pajėgų Odesoje Rumunijos kariuomenei prireikė 73 dienų apgulties ir keturių puolimų, kad užimtų miestą. Jie patyrė 93 000 nuostolių. Raudonoji armija patyrė 41 000 nuostolių. Kai kurie istorikai teigia, kad Raudonoji armija patyrė 60 000 nuostolių.

Laikotarpis ir eiga

Odesos apgultis truko 73 dienas — nuo 1941 m. rugpjūčio pradžios iki miesto užėmimo 1941 m. spalio viduryje (oficialiai įvardijama kaip rugpjūčio 8 d. – spalio 16 d.). Apgulties metu vyko keli dideli puolimai ir kontrpuolimai. Gynybai svarbią reikšmę turėjo uosto įtvirtinimai, miestą juosusi įranga, plačiai išplėtotos tranšėjų sistemos, bei Juodosios jūros laivyno ir oro pajėgų parama, kuri leido dalims Raudonosios armijos palaikyti tiekimą ir evakuoti personalą bei civilius.

Kovinės pajėgos ir taktikos ypatumai

• Gynėjai: Odesą ginė Atskiroji pakrantės armija ir 9-oji nepriklausoma armija, remiami Juodosios jūros laivyno, vietinių įtvirtinimų ir oro pajėgų. Gynyba rėmėsi miesto bastionine struktūra, minomis, pabūklais ir uostų baterijomis.
• Puolantieji: pagrindinę puolimo jėgą sudarė Rumunijos kariuomenė su Vokietijos 11-osios armijos palaikymu. Puolimai apėmė tiek pėstininkų atakas, tiek artilerijos ir tankų bandymus pralaužti miesto gynybą.
• Strategija: puolimas derino tiesioginį smogimą ir apsunkinimą iš aplinkinių rajonų — tikslas buvo iškirti miestą iš išorinio tiekimo šaltinių ir užimti kritines gynybines pozicijas. Gynėjams pavyko laikinai išlaikyti pozicijas dėl gerų įtvirtinimų ir pajėgų mobilumo per jūrą.

Nuostoliai ir istorinių šaltinių neatitikimai

Apie apgulties nuostolius egzistuoja prieštaringi duomenys ir skaičiavimai priklausomai nuo šaltinių. Jūsų tekste minimi skaičiai — apie 93 000 Rumunijos (ir sąjungininkų) nuostolių ir 41 000 arba, pasak kai kurių istorikų, 60 000 Raudonosios armijos nuostolių — atspindi vienus iš vertinimų. Skaičiai apima žuvusiuosius, sužeistuosius ir dingusius be žinios. Reikia pažymėti, kad apgultyje nukentėjo ir daug civilių: miestui suteikti kariniai veiksmų mastai reiškė plataus masto sugriovimus, evakuacijas ir represijas užėmimo metu.

Pasekmės ir okupacija

Miesto užėmimas atnešė reikšmingų pasekmių: Odesa pateko į Vokietijos ir Rumunijos okupacines valdžias, o regionas buvo kontroliuojamas iki 1944 m., kai sovietinės pajėgos vėl užėmė teritoriją. Užėmimas taip pat lėmė sunkius gyvenimo sąlygų pasikeitimus vietos gyventojams — buvo įvesta karo administracija, vykdyti represiniai veiksmai ir persekiojimai. Ypač žinoma, kad po miesto užėmimo Rumunijos okupacinės pajėgos kartu su vokiečių aukštesniaisiais administraciniais elementais vykdė masines represijas prieš žydų bendruomenę (vadinamosios Odesos žudynės), kurių aukų skaičius siekia tūkstančius.

Istorinė reikšmė

Odesos apgultis turi kelias svarbias istorines reikšmes: pusmetis (trukmė) ir sąnaudos parodė, jog pietiniame fronte Vokietijos sąjungininkai (ypač Rumunija) turėjo didelį indėlį ir patyrė dideles nuostolius. Gynėjų atkaklumas bei Juodosios jūros laivyno ir oro pajėgų pagalba suteikė Raudonajai armijai laiko permontuoti pajėgas kitose sektoriuose. Taip pat apgultis ir užėmimas turėjo skaudžių humanitarinių pasekmių vietos gyventojams ir tapo vienu iš pavyzdžių, kaip kariaujant was piktnaudžiauta civilių teisių pažeidimais.

Pastaba apie šaltinius

Konkrečių skaičių ir detalių interpretacijos labai priklauso nuo naudojamų archyvinių dokumentų ir autorių požiūrio — sovietiniai, rumunų, vokiečių ir vėlesni tarptautiniai tyrimai duoda skirtingus vertinimus. Todėl kalbant apie nuostolius ir civilių aukas, svarbu remtis keliais šaltiniais ir atsižvelgti į galimus duomenų neatitikimus.

Prieš mūšį

1941 m. liepos 27 d. Hitleris nusiuntė laišką generolui Antonescu, prašydamas Rumunijos karių.

Rugpjūčio 8 d. rumunai įsakė 4-ajai armijai užimti Odesą. Jie manė, kad miestas greitai pasiduos. Tačiau Odesa buvo stipriai įtvirtintas miestas. Jame buvo tranšėjų, prieštankinių griovių, pylimų ir kitų gynybinių įtvirtinimų.

Iš viso Raudonoji armija turėjo apie 34 500 vyrų ir 240 artilerijos pabūklų. Lėktuvus sudarė dvi hidroplanų eskadrilės ir viena bombonešių eskadrilė.

Rumunijos 4-oji armija planavo pulti Odesą. 5-asis korpusas būtų ėjęs į šiaurę, paskui pasukęs į pietus.

Nuo 1942 m. gruodžio 22 d. medaliu "Už Odesos gynybą" buvo apdovanota apie 38 000 sovietų karių.

Paieška pagal raidę