"Sopwith Camel" (oficialiai Sopwith F.1 Camel) buvo Pirmojo pasaulinio karo britų vienvietis dvisparnis naikintuvas, įžengęs į kovą 1917 m. birželį. Nors jis garsėjo išskirtine manevringumo geba ir dideliu koviniu pasiekimu, lėktuvas taip pat įgijo reputaciją sudėtingu ir pavojingu skraidyti – ypač nepatyrusiems lakūnams.
Konstruktorius ir pagrindinės charakteristikos
Sopwith Camel buvo trumpakūbis dvisparnis, kuriame dauguma masės (variklis, pilotas, ginklai ir degalų bakas) buvo sutelkti arti lanko priekyje. Tai didino lėktuvo sukimo ir posūkių galimybes, tačiau kartu sustiprindavo ir rotacinio (rotary) variklio sukimosi momento įtaką – lėktuvas smarkiai jautėsi variklio sukimo jėgoms.
Standartiškai Camel buvo ginkluotas dviem sinchronizuotomis Vickers kulkosvaidžių mašinomis (7,7 mm), kurios šaudė per propelerį. Naudoti įvairūs rotaciniai varikliai – Clerget, Le Rhône ir vėliau galingesnis Bentley BR1 – todėl našumas priklausė nuo versijos.
Skraidymo ypatumai ir reputacija
Dėl masės išdėstymo ir rotacinio variklio gyroskopinio poveikio "Camel" buvo labai vikrus, ypač greituose dešinės krypties posūkiuose (priklausomai nuo variklio sukimosi krypties). Tačiau tai reiškė, kad mašina buvo reikalaujanti tikslaus piloto darbo: valdymas buvo jautrus, o neteisingi trimačiai veiksmų — ypač kylant ar atliekant staigius judesius — galėjo priversti lėktuvą įsukti į nevaldomą posūkį ar spiralę. Be to, rotacinių variklių valdymas ir degalų mišinio nustatymai buvo jautrūs; kai kuriais atvejais variklis išsijungdavo kylant dėl netinkamo mišinio, o pilnas degalų bakas keisdavo svorio centrą, padidinant avarijų riziką pakilimo metu.
Dėl šių priežasčių "Camel" greitai įgijo prastą reputaciją tarp naujų pilotų ir mokymo metu fiksuotas didelis avaringumas. Tačiau patyrę lakūnai mokėjo pasinaudoti lėktuvo manevringumu ir pasiekti puikių rezultatų kovose artimuose susidūrimuose.
Karinis panaudojimas ir pasiekimai
"Camel" aktyviai dalyvavo kovose Vakarų fronte nuo 1917 m. ir buvo plačiai naudojamas oro mūšiuose, patruliavime ir mažo aukščio antžeminėse operacijose (trench strafing). Dėl savo manevringumo jis buvo ypač efektyvus artimojo kovinio susidūrimo situacijose. Vėliau, kai atsirado galingesni ir aukštai geriau veikę naikintuvai, Camel dažnai buvo naudojamas žemų aukščių puolimo užduotims bei pėstininkų paramai.
Pagal tradicinius duomenis, Sopwith Camel priskiriamas apie 1 294 numuštiems priešo lėktuvams — daugiau nei bet kuriam kitam sąjungininkų naikintuvui. Dėl šių rezultatų ir ryškaus profilio frontuose kupranugaris tapo viena iš labiausiai atpažįstamų Pirmojo pasaulinio karo sąjungininkų mašinų.
Variantai, gamyba ir tarnyba
Pagrindinis modelis buvo F.1 Camel; gamino tiek Sopwith kompanija, tiek subrangovai. Buvo sukurta ir laivyno versija (2F.1 Ship's Camel) bei kitos modifikacijos, pritaikytos žvalgymui ar žemų aukščių užduotims. Pagal įvairius šaltinius, pagaminta tūkstančiai "Camel" egzempliorių – jis buvo vienas iš masiškai gaminamų britų naikintuvų karo pabaigoje.
Nors iki 1918 m. pabaigos ant fronto atsirado naujesni naikintuvai (t. y. greitesni ir geriau veikiantys dideliame aukštyje), Camel išliko plačiai naudojamas iki paliaubų (ugnies nutraukimo) ir toliau tarnavo įvairiose pagalbinėse rolėse.
Paveldas
"Sopwith Camel" paliko ryškų pėdsaką aviacijos istorijoje: jis simbolizuoja laikotarpį, kai lakūno įgūdžiai ir meistriškumas dažnai nulemėdavo mūšio baigtį. Dėl puikaus manevringumo ir didelio nuopelno oro laimėjimuose, nors kartu ir dėl aukštos avaringumo statistikos tarp pradedančių pilotų, Camel išliko viena žinomiausių Pirmojo pasaulinio karo mašinų ir dažnai minimas karo aviacijos aprašymuose.
Pastaba: dėl skirtingų variklių ir versijų specifikacijos (greitis, skrydžio aukštis, veikimo diapazonas) svyravo. Konkretūs parametrai priklausė nuo variklio tipo (pvz., Clerget, Le Rhône arba Bentley BR1) ir kitų modifikacijų.
