Standartenfiureris (vok. Standartenführer) buvo vienas iš nacių partijos karininkų laipsnių, vartotas tiek nacių partijos struktūrose, tiek partijai prijungtose paramilinėse pajėgose — S.A. ir S.S.. Tai buvo laipsnis, skirtas vienetų vadovams, o per laiką jo reikšmė ir atributika keitėsi kartu su organizacijų pertvarkomis.

Istorija ir vaidmuo

Laipsnis pirmą kartą pradėtas naudoti 1925 m. Juo buvo žymimi vadai, vadovavę daliniams, vadintiems Standarten, kurių dydis svyravo, bet dažnai sudarydavo apie 300–500 karių. Iš esmės Standartenführer atitiko pulko ar reguliariojo dalinio vadovo (regimentalinio rango) funkcijas.

1929 m. laipsnis trumpai buvo padalintas į du laipsnius — Standartenführer (I) ir Standartenführer (II), tačiau 1930 m., plečiant tiek S.A., tiek S.S. rangų sistemas, ta dvibrandė struktūra buvo atsisakyta ir sugrįžta prie vienodo Standartenführer rango.

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Standartenfiureris buvo plačiai vartojamas abiejose organizacijose. Waffen-SS kontekste šis laipsnis paprastai prilygintas vokiečių armijos (Wehrmacht) pulkininko (Oberst) laipsniui ir dažnai suteikdavo teisę nešioti atitinkamas pečių lenteles bei kitokias insignijas.

Pozicija hierarchijoje

S.S. hierarchijoje Standartenführer paprastai buvo aukštesnis už Obersturmbannführer (panašų į pulkininko leitenanto/majorą) ir žemesnis už Oberführer arba žemesnes generolines pakopas. S.A. struktūroje pozicija buvo analogiška — tai buvo reikšmingas karininkų laipsnis su komandinėmis pareigomis.

Insignija ir uniforma

Standartenführer ženklas tradiciškai sudarė vienas ąžuolo lapas (Eichenlaub), nešiojamas ant abiejų apykaklių. Tai buvo pirmasis S.S. ir S.A. laipsnis, kurio apykaklės žymėtos abipusiškai. Vėliau, ypač nuo apie 1938 m., naujesnėse SS uniformose prie apykaklių ženklo pradėtos derinti ir pečių lentelės, atitinkančios vokiečių kariuomenės pulkininko (Oberst) atributiką — taip laipsnis tapo lengviau atpažįstamas ir tarpusavyje suderintas su Wehrmacht ženklinimu.

Praktinė reikšmė ir veikla karo metu

Standartenführeriai vadovavo regimentams arba panašioms struktūroms, ėjo aukštesniųjų štabų, mobilizacijos ir administracines pareigas. Antrojo pasaulinio karo metu dalis tokių pareigūnų taip pat vadovavo kovinėms vienetams Waffen-SS sudėtyje arba ėjo okupacinio administravimo ir policines funkcijas. Kai kurie asmenys, kurie turėjo arba vėliau užėmė šį laipsnį, vėliau buvo pakelti į aukštesnes pareigas; kiti po karo buvo kaltinti karo nusikaltimais — tai rodo laipsnio ryšį tiek su kariniais, tiek su administraciniais veiksmais nacistinėje valstybėje.

Po karo ir istorinė reikšmė

Po 1945 m. nacistinių organizacijų struktūros buvo draudžiamos ir jų laipsniai neišlaikė oficialios galios. Istoriniu požiūriu Standartenfiureris yra svarbus tiriant nacių paramilitarinių organizacijų valdymą, karinės hierarchijos raidą ir atsakomybės klausimus karo bei okupacijos metu.

Apibendrinant: Standartenfiureris buvo pulkininko atitikmens laipsnis S.A. ir S.S., skirtas regimentų ar panašių dalinių vadovams; jo ženklas — vienas ąžuolo lapas ant apykaklių, o nuo vėlesnio laikotarpio ir atitinkamos pečių lentelės, parodančios ekvivalentą Wehrmacht pulkininkui.