Talibano sukilimas Afganistane: priežastys, ryšiai ir pasekmės

Gilus analitinis straipsnis apie Talibano sukilimą Afganistane: priežastys, ryšiai su Al‑Qaeda ir Pakistanu, bei ekonominės ir socialinės pasekmės regionui.

2001 m. prasidėjus karui Afganistane, Talibanas pradėjo sukilimą, kuris vadinamas Talibano sukilimu. Talibanas pradėjo pulti ISAF ir NATO pajėgas Afganistane ir įvykdė daug teroristinių išpuolių. Konflikto metu Talibanas kovojo prieš Afganistano vyriausybę ir jos sąjungininkus. Al-Qaeda yra susijusi su Talibanu. Dėl to konfliktas regione išplito į Pakistaną. Susijęs konfliktas Pakistane yra sukilimas Chaiber Pachtunchvoje.

Kadangi pastaraisiais dešimtmečiais Afganistane vyko daugybė konfliktų ir karų, jo ekonomika pasikeitė, ir daugelis žmonių priklauso nuo pelningų kultūrų, pavyzdžiui, aguonų, iš kurių gaminami nelegalūs narkotikai, tokie kaip opiumas arba heroinas, auginimo. Daugelis Afganistano gyventojų nemano, kad problemos kyla dėl Talibano. Todėl problemų sprendimas tikriausiai pareikalaus daugiau pastangų nei pergalė prieš Talibaną. Tai taip pat reiškia, kad reikės keisti ekonomiką ir šalies valdymo būdą.

Talibano sukilimo priežastys

Talibano sukilimas turi kelias tarpusavyje susijusias priežastis:

• Politinis vakuumas ir silpna valdymo sistema: ilgalaikiai karai ir nestabilumas susilpnino centrines valdžios institucijas, todėl daugelyje regionų vietos gyventojai nesulaukė patikimos apsaugos ir paslaugų.
• Ideologinės ir religinių skirtumų dinamikos: Talibanas pasinaudojo konservatyvia teokratine ideologija, siūlydamas griežtesnę tvarką ten, kur valstybė negalėjo užtikrinti saugumo.
• Ekonominės priežastys: neturint legalių pragyvenimo šaltinių, daug šeimų pereina prie pelningų kultūrų auginimo ir kitų neformalų ekonomikų, kas padidina priklausomybę nuo sukilėlių finansavimo.
• Užsienio intervencija ir reakcija į ją: 2001 m. įsikišimas pakeitė regioninę pusiausvyrą ir sukėlė pasipriešinimą, kurį Talibanas sugebėjo organizuoti kaip gerai koordinuotą sukilimą.
• Regioninės įtakos ir prieglobsčio zonos: pasienio zonos Pakistane ir kitos teritorijos tapo prieglobsčiais, iš kurių sukilėliai gaudavo logistiką, remiamuosius tinklus ir kartais kovotojus.

Ryšiai su kitomis grupuotėmis ir regionu

Talibanas nesiriboja vien vietinėmis kovos formomis. Jo ryšiai su tarptautiniais džihadistiniais tinklais, ginklų tiekėjais ir kai kuriais regioniniais veikėjais sudėtingai pajungė konfliktą platesnei geopolitinei kovai. Nors tam tikri santykiai su kitomis extremistinėmis grupėmis egzistavo, jie kintavo priklausomai nuo interesų ir laiko. Konflikto plitimas į kaimyninius regionus, ypač į Pakistaną, dar labiau komplikavo situaciją ir leido sukilėliams įgyti papildomų operacinių galimybių.

Pagrindinės taktikos ir finansavimo šaltiniai

Talibanas naudojo mišrias taktikas: partizaninę kovą, savalaikius išpuolius, sprogmenis, sabotavimą ir politinį spaudimą per vietines struktūras. Finansavimą užtikrindavo keli šaltiniai:

• mokesčiai ir „apsaugos“ įkainiai už kontroluojamas teritorijas;
• pavieniai rėmėjai ir diaspora;
• palyginti stabilus pajamų šaltinis iš narkotikų grandinės — kad ir ne vienintelis, opiumo ir heroino prekyba suteikė reikšmingų lėšų;
• neteisėta prekyba ir kontrabanda pasienio zonose.

Pasekmės Afganistanui ir regionui

Ilgalaikis sukilimas turėjo daugialypių pasekmių:

• Humanitarinė krizė: didelis gyventojų skaičius buvo priverstas palikti namus, kilo didelės humanitarinės pagalbos ir pajamų stygiaus problemos.
• Ekonomikos degradacija: investicijų sumažėjimas, infrastruktūros naikinimas ir prekybos sutrikimai.
• Socialinės ir kultūrinės pasekmės: ribotos galimybės švietimui, ypač mergaitėms, sveikatos priežiūros sunkumai ir visuomenės poliarizacija.
• Regioninis saugumas: pablogėjo saugumo situacija kaimyninėse šalyse, sustiprėjo nelegalios ginklų ir narkotikų tinklai.

Opiumo vaidmuo ir žemės ūkio priklausomybė

Aguonų auginimas tapo svarbia Afganistano ekonomikos dalimi, nes tai suteikė aukštą, greitą pajamas ūkininkams, kuriems trūko alternatyvų. Ši priklausomybė užkerta kelią ilgalaikėms vystymosi iniciatyvoms ir leidžia sukilėliams bei kontrabandininkams palaikyti veiklą. Kovai su šia problema reikia suderintų priemonių — ne tik represijų prieš auginimą, bet ir ekonominių alternatyvų, rinkų kūrimo bei žemės ūkio modernizavimo.

Tarptautinė reakcija ir galimi sprendimai

NATO ir kitos tarptautinės pajėgos reagavo karine intervencija, stabilizavimo misijomis ir pagalbos programomis. Tačiau ilgalaikė veiksminga strategija reikalauja:

• vietinės valdžios institucijų stiprinimo ir korupcijos mažinimo;
• ekonominių alternatyvų ūkininkams ir investicijų skatinimo;
• vietinių konfliktų sprendimo per dialogą ir inkliuzinę politiką;
• regioninės diplomatijos stiprinimo, įtraukiant kaimynines valstybes į taikos pastangas;
• tikslinių humanitarinių programų ir paslaugų, nukreiptų į sveikatą, švietimą ir infrastruktūrą.

Išvados

Talibano sukilimas yra sudėtingas reiškinys, kuriam įtakos turi ideologija, ekonomika, regioninės sąlygos ir istorinis kontekstas. Militarinė pergalė vien prieš Talibano kovotojus greičiausiai neužtikrins ilgalaikio stabilumo — reikia platesnių reformų, kurios apimtų ekonominius pokyčius, administracinį stiprinimą ir regioninį bendradarbiavimą. Tik holistinis požiūris, derinantis saugumo priemones su plėtros ir teisingumo iniciatyvomis, gali sumažinti konfliktų priežastis ir sudaryti prielaidas taikesnei ateičiai Afganistane.

Prekyba opiumu

Šiuo metu Afganistanas yra vienas didžiausių opijaus gamintojų. Nors opiumas naudojamas ir kaip įprastas narkotikas, daugiausia jis vartojamas kaip nelegalus narkotikas. 2001 m. Afganistanas pagamindavo tik 11 proc. viso pasaulio opijaus, o šiandien - daugiau kaip devyniasdešimt procentų. 2007 m. 93 proc. pasaulinėje rinkoje esančių nefarmacinės kokybės opiatų buvo kilę iš Afganistano. Tai sudaro apie 4 mlrd. dolerių eksporto vertę; maždaug ketvirtadalį šios sumos uždirba opiumo augintojai, likusi dalis atitenka rajonų pareigūnams, sukilėliams, karo vadams ir narkotikų prekeiviams. Prekyba narkotikais sudaro pusę Afganistano BVP. Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro (UNODC) 2006 m. atliktais skaičiavimais, 52 % šalies BVP, arba 2,7 mlrd. dolerių per metus, sudaro prekyba narkotikais.

Vietovėse, kuriose saugumo padėtis yra blogesnė, pagaminama daugiau opijaus, o vietovėse, kuriose padėtis yra stabilesnė, jo pagaminama mažiau. Daugelis kaimo vietovių ūkininkų yra priklausomi nuo aguonų sėklų pardavimo. Opiumas yra pelningesnis už kviečius, todėl opiumo laukų naikinimas gali sukelti nukentėjusių gyventojų nepasitenkinimą ar neramumus. Apie 3,3 mln. afganistaniečių užsiima opijaus gamyba. Dėl šios priežasties kai kurie žmonės sako, kad aguonų pasėlių naikinimas nėra perspektyvi išeitis. Vis dėlto kai kurios aguonų naikinimo programos pasirodė esančios veiksmingos, ypač Afganistano šiaurėje. Balcho gubernatoriaus Ustad Atta Mohammad Noor 2005-2007 m. vykdyta opijinių aguonų naikinimo programa Balcho provincijoje sėkmingai sumažino aguonų auginimą nuo 7 200 hektarų 2005 m. iki nulio iki 2007 m.

Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biuro paskelbtame 2013 m. Afganistano opijaus rizikos vertinime teigiama, kad Talibanas nuo 2008 m. remia ūkininkus, auginančius aguonas, kurios yra sukilėlių pajamų šaltinis.

Opiumas yra pagrindinis Talibano pajamų šaltinis: Opijaus aguonų laukas Gostano slėnyje, Nimruzo provincijoje, Afganistane


Surinktos aguonų kapsulės


Opijinių aguonų auginimas Afganistane 1994-2016 m. (hektarai)

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra Talibano sukilėliai?

K.: Ką Talibanas puolė per sukilimą?

Klausimas: Prieš ką Talibanas kovoja konflikto metu?

K: Kas yra sukilimas Chaiber Pachtunchvoje?

K.: Kokia yra pagrindinė piniginė kultūra Afganistane?

K: Ką daugelis žmonių Afganistane mano apie šalies problemas?

K: Ką reikės daryti, kad Afganistano problema būtų išspręsta?

Paieška pagal raidę