Arbaletas: apibrėžimas, istorija, konstrukcija ir panaudojimas
Arbaletas — tai ginklui artimas lankinis įrenginys: prie ilgo kotelio pritvirtintas kryžminis arba U formos lankas, o ant kotelio yra guli vieta sviediniui (trumpoji strėlė, dažnai vadinama sviediniu arba quarrel). Arbaletas turi fiksuotą pavojingąjį įtempimo mechanizmą ir nuleistuko (spynos/nuleidimo) sistemą, kuri leidžia saugiai laikyti įtempimą iki šūvio. Strėlės paprastai trumpesnės ir storesnės už ilgųjų lankų strėles, todėl jos vadinamos sviediniais arba bolt.
Istorija
Arbaletai turi senas ištakas. Manoma, kad panašūs mechaniniai lankai buvo naudojami Kinijoje jau apie VI a. pr. m. e.; vėliau panašūs prietaisai atsirado Graikijoje IV a. pr. m. e. Romėnai savo arbaletinio tipo įrenginius vadino artimai susijusiais terminais, pvz., arcuballista. Viduramžiais arbaletas išpopuliarėjo Europoje — jis buvo vertinamas dėl prieinamumo, taiklumo ir galios. Kai kuriuose regionuose arbaletai pakeitė arba papildė paprastus lankus mūšiuose ir tvirtovių gynime. Arabų raštuose jį kartais vadino qaws Ferengi — „frankų lanku“, nes kryžiuočiai dažnai naudojo arbaletus kryžiaus žygių metu. Viduramžių Bažnyčia ir kai kurie valdovai ribojo arbaletų naudojimą prieš krikščionis (pvz., II Laterano susirinkimas 1139 m.), dėl ko jų taikymas karo lauke buvo reguliuojamas.
Konstrukcija ir veikimo principas
- Kotas (stockas): ilga medinė arba sintetinė dalis, ant kurios montuojamas visas mechanizmas ir kuria remiasi sviedinys.
- Prodas (lankas): metalinis, medinis arba kompozitinis lankas, pritvirtintas prie kotelio priekinėje dalyje; tai pagrindinis energijos šaltinis.
- Virvė: jungia prodą ir perduoda energiją sviediniui šaudant.
- Nuleistuko mechanizmas: saugo virvę įtemptą ir leidžia ją paleisti paspaudus svirtį (nuleistuką); šiuolaikiniai nuleistukai dažnai turi saugos užraktus, apsaugančius nuo atsitiktinio šūvio.
- Kabliukai, searinės dalys ir apsaugos: įvairios detalės, lemiančios patikimą ir saugų veikimą; moderniuose arbaletuose dažnos anti-dry-fire (užkirtimo) sistemos.
- Apyvarta ir įtempimo pagalbinės priemonės: stirrupo (kojų kilpos) naudojimas, varžtai, kranikuotos rankenėlės, dvigubi svirties mechanizmai arba keltuvai — skirtos sumažinti fizinį jėgos poreikį užtempiant stiprų arbaletą; šiuolaikiniai sportiniai ar medžiokliniai arbaletai gali turėti kompreaktinius lankus su rolantais (cams).
Palyginimas su kitais lankais — privalumai ir trūkumai
Palyginti su tradiciniais lankais, arbaletai pasižymi keletu aiškių ypatybių:
- Privalumai: didesnė pradinė sviedinio energija ir geresnė taiklumą vienu šūviu, lengviau išmokti pataikyti dėl fiksuoto pasirinkimo padėties, galima ilgai laikyti įtemptą būseną be nuovargio.
- Trūkumai: lėtesnis parengimo (įtempimo) laikas tarp šūvių, trumpesnis efektyvus taiklus nuotolis palyginti su kai kuriais ilgasis lankais (nors modernūs arbaletai gali turėti didelį pradinį greitį), sunkesnė konstrukcija ir didesnė masė bei sudėtingesnis aptarnavimas.
Panaudojimas
Istoriškai arbaletai buvo naudojami karo lauke, tvirtovių apgultims ir skausmingiems smūgiams prieš šarvus. Vienas gerai nukreiptas sviedinys galėjo pradurti šarvus ir būti mirtinas prieš neapsiginklavusius priešininkus. Šiandien arbaletai naudojami:
- Medžioklė: dėl didelės pradinės energijos ir nuolatinio populiarumo tarp kai kurių medžiotojų (teisės aktai skirtingose šalyse skiriasi — prieš naudojant būtina susipažinti su vietiniais reglamentais).
- Sportas: Šaudymas iš arbaleto yra populiari sporto šaka, apimanti taiklumą, poligoninį šaudymą ir varžybas kultūriniuose renginiuose.
- Mokslinis ir pažintinis panaudojimas: istoriniai rekonstravimai, muziejinės ekspozicijos ir edukaciniai projektai atskleidžia arbaleto vaidmenį karinėje technologijoje.
Saugumas ir priežiūra
Arbaletai yra potencialiai pavojingi įrenginiai. Svarbu laikytis saugumo taisyklių: visada naudoti apsauginį nuleistuko užraktą, neleisti nė vienam asmeniui stovėti šūvio trajektorijoje, laikyti ginklą ištemptą tik tuomet, kai ketinate šauti, ir reguliariai tikrinti virvę bei lankus dėl įtrūkimų. Šiuolaikiniai arbaletai dažnai turi anti-dry-fire apgamas, apsaugančius nuo šūvio tuščioję. Prieš naudojimą rekomenduojama susipažinti su gamintojo instrukcija ir vietos teisės aktų reikalavimais dėl laikymo ir naudojimo.
Iš arbaleto šaudančio lankininko piešinys
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra arbaletas?
A: Arbaletas, arba arbaletas, - tai lankas, kurį sudaro į lanką panašus lankas, vadinamas strėle, ir kryžminis korpusas, vadinamas lankais, bei nuleistuko mechanizmas. Arbaletas, medžio gabalas, yra pritvirtintas prie kitų dviejų kryžminių dalių. Arbaletai šaudo trumpomis strėlėmis, vadinamomis strėlėmis, kurios yra panašios į strėles.
K: Kada pirmą kartą buvo sukurtas arbaletas?
A: Arbaletą pirmą kartą sukūrė kinai maždaug 6 m. pr. m. e., kariaujančių valstybių laikotarpiu.
K: Kas dar išrado arbaletą?
A: IV a. pr. m. e. graikai išrado savąją arbaleto versiją, kurią pavadino arkubalistu.
K: Kodėl arbaletas buvo toks populiarus viduramžiais?
A: Arbaletas buvo labai populiarus viduramžiais, nes buvo stiprus ir tikslus, jį buvo galima naudoti kaip snaiperio ginklą, todėl jis buvo labai paklausus daugelyje to meto kariuomenių.
K: Kokios galios gali būti geros kokybės arbaletas?
A: Geros kokybės arbaletas gali šaudyti milžiniška jėga, galinčia net pramušti šarvus, todėl vos vienu šūviu jis tampa mirtinas prieš lengvus neapsiginklavusius priešininkus.
K: Kokie yra arbaleto naudojimo privalumai ir trūkumai, palyginti su paprastu lanku?
A: Palyginti su paprastu lanku, arbaletas šaudo daug stipriau ir tiksliau nei paprastas lankas, todėl išmokti tiksliai šaudyti yra lengviau; tačiau dėl trumpos strėlės, kuri yra labai standi, užtaisyti arbaletą užtrunka daug ilgiau nei paprastą lanką ir jo taiklumas nėra toks geras kaip ilgo lanko.
Klausimas: Ar šiuolaikiniuose arbaletuose yra kokių nors saugos mechanizmų?
A: Taip, daugelyje šiuolaikinių arbaletų yra alkūniniai arba vėtrungės mechanizmai, kurie traukia virvę į ištemptą padėtį, taip pat saugos mechanizmai, kurie apsaugo nuo atsitiktinių šūvių juos pakraunant naudojimui.
