Dronų smūgis: kas tai, ginklai, istorija ir tarptautinė teisė

Dronų smūgis: kas tai, kokie ginklai, istorija ir tarptautinė teisė — kritinė analizė teisinio reglamentavimo, taktikos ir humanitarinių pasekmių.

Bepiločio orlaivio smūgis – tai vieno ar daugiau bepiločių kovinių orlaivių arba ginkluotų komercinių bepiločių orlaivių (UAV) ataka, kurios tikslas yra sunaikinti arba neutralizuoti pasirinktą taikinį. Tokie smūgiai dažniausiai įvykdomi paleidžiant raketos ar metant bombas, tačiau naudojami ir kiti šaudmenys bei išpuolių tipai. Dronai gali būti aprūpinti įvairiais ginklais, pavyzdžiui, valdomomis bombomis, kasetinėmis bombomis, padegamaisiais įtaisais, oro–žemė (air-to-surface) raketomis, prieštankinėmis valdomomis raketomis (ATGM) ar tiksliai valdomais šaudmenimis ir „kamikadzinėmis“ loitering municijomis.

Ginklai ir taktika

• Valdomos bombos (paveway tipo) ir lazeriu valdomi glostomi šaudmenys – naudojami taikiniams su aukšta tikslumo reikalavimu.
• Air-to-surface raketos (pvz., Hellfire tipo) – greitos ir tiksliai nukreipiamos, dažnai taikomos judantiems arba įtariamiems judėjimo taškams.
• Prieštankinės valdomos raketos – efektyvios prieš sunkųjį mechanizavimą ir bunkerinius taikinius.
• Kasetės ir padegamieji įtaisai – naudojami mažesnėms ar platesnio poveikio zonoms, tačiau kelia didesnę grėsmę civiliams ir ilgalaikes humanitarines pasekmes.
• Loitering munitions / kamikadziniai dronai – skrenda aplinką stebėdami ir, radę taikinį, nusileidžia bei sprogsta; leidžia reaguoti į dinamiškus įvykius lauke.

Trumpa istorija ir geografinis kontekstas

Modernūs ginkluoti dronai pradėjo aktyviai naudoti XXI a. pradžioje, ypač po 2001 m. rugsėjo 11 d. Išskirtinai daug dėmesio sulaukė JAV programos, kurios metu buvo vykdomi smūgiai Centrinės žvalgybos agentūros ir kariuomenės operacijose. Po rugsėjo 11‑osios Jungtinės Valstijos, naudodamos raketas ir valdomus šaudmenis, vykdė bepiločių orlaivių smūgius tokiose šalyse kaip Afganistanas, Pakistanas, Sirija, Irakas, Somalis ir Jemenas.

Be JAV, bevielius ir ginkluotus dronus naudoja arba kūrė ir kitos šalys bei ginkluotos grupuotės. Dronai tapo svarbiu asimetriškų karinių veiksmų ir specialiųjų operacijų įrankiu tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams veikėjams.

Tarptautinė teisė ir etiniai klausimai

Bepiločių orlaivių smūgiai kelia sudėtingus teisės ir etikos klausimus. Pagrindiniai principai, taikomi vertinant tokių smūgių teisėtumą, yra:

• Sovietinė suvereniteto problema: ar smūgis vykdomas su vietos valdžios sutikimu? Be sutikimo tokios atakos gali pažeisti kitos valstybės suverenitetą.
• Jus ad bellum ir jus in bello: ar smūgis yra teisėtas pagal Jungtinių Tautų Chartiją (pvz., savisauga) ir ar laikomasi tarptautinio humanitarinio ir žmogiškųjų teisių teisės principų kovos metu?
• Skiriamojo požymio principas (distinction): civilių ir kovotojų atskyrimas; dronai turi tiksliai nustatyti taikinius, kad būtų mažinamas civilių aukų skaičius.
• Proporcingumas: numatomo civilių nuostolių ir karinės naudos palyginimas; nepateisinamas didelis atsitiktinių aukų skaičius.
• Atsakomybė ir skaidrumas: reikia aiškių taisyklių, kas prisiima atsakomybę už klaidas, ir viešos informacijos apie programų ribas bei pasekmes.

Taip pat ginčytini yra terminai „taikytinas kova“ ir „targeted killing“ (tikslinga nužudymas) – kai kurie teigia, kad tikslinės žudynės yra teisėtos kovos priemonės prieš aktyvius teroristus, kiti – kad jos pažeidžia žmogaus teises, ypač kai vykdomos be teismo proceso ar aiškaus tarptautinio mandato.

Poveikis civiliams, ataskaitos ir kontroversijos

Bepiločių smūgių programos dažnai kritikuojamos dėl civilių aukų, netikslių žvalgybos duomenų ir sunkumų nustatant ilgalaikes pasekmes vietos gyventojams. Kelios šalys naudoja bepiločių orlaivių smūgius tikslinėms žudynėms. Bepiločių orlaivių smūgiai dažnai naudojami teroristams žudyti, tačiau kartais aukomis tampa ir civilių bendruomenės nariai ar net iš anksto nežymėti asmenys.

Dėl skaidrumo stokos ir prieigos prie patikimų duomenų tikslūs civilių aukų skaičiai dažnai yra ginčytini, o nevyriausybinės organizacijos, žurnalistai ir tarptautinės institucijos priešina reikalavimus didinti skaidrumą, nepriklausomą tyrimą ir kompensacijas nukentėjusiems.

Technologinės tendencijos ir ateities iššūkiai

Technologijos vystosi greitai: dronai tampa pigesni, autonomiškesni ir lengviau pritaikomi. Daugėja:

• nebrangių „kamikadzinių“ dronų ir skuotų (swarm) taktikos;
• didelių autonominių sprendimų, kur dalis užduočių atiduodama dirbtiniam intelektui;
• komercinių platformų ginklavimo atvejų – tai didina proliferacijos riziką.

Visa tai kelia naujų teisinių, etinių ir praktinių iššūkių: kaip užtikrinti, kad sprendimus dėl šaudmenų panaudojimo priimtų žmonės, kaip kontroliuoti platinimą ir kaip sumažinti civilines aukas karo zonose ar bei taikos metu vykdomose operacijose.

Kontrolė, reguliavimas ir tarptautinės iniciatyvos

Dėl dronų poveikio tarptautinė bendruomenė svarsto įvairias priemones: nuo griežtesnio nacionalinio reguliavimo ir eksporto kontrolės iki tarptautinių susitarimų dėl autonominių kovinių sistemų ir „kilerinių robotų“ apribojimo. Kai kurios nevyriausybinės organizacijos ragina uždrausti visišką letalios autonomijos panaudojimą, kitos – reikalauja didesnio skaidrumo ir nepriklausomų tyrimų kiekvienu atveju, kai yra pranešimų apie civilių aukas.

Santrauka

Bepiločių orlaivių smūgiai yra moderni karinė priemonė, pasižyminti didele operacine nauda, tačiau kartu kelianti sudėtingus moralinius, teisės ir humanitarinius klausimus. Sprendžiant, kada ir kaip naudoti tokius ginklus, būtina derinti karinę efektyvumą su tarptautinės teisės principais – skiriamojo požymio, proporcingumo ir atsakomybės užtikrinimu. Dėl technologijų plėtros ir mažėjančių kaštų šio reiškinio reikšmė tik augs, todėl tarptautinis dialogas ir reguliavimas yra būtini, kad būtų sumažintos neigiamas pasekmes civiliams ir stabilumui.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra dronų smūgis?

K.: Kokie ginklai įrengti dronų smūgiams skirtuose bepiločiuose orlaiviuose?

K.: Kuriose šalyse Jungtinės Valstijos naudojo bepiločių orlaivių smūgius?

K: Koks yra bepiločių orlaivių smūgių tikslas?

Klausimas: Ar tik Jungtinės Valstijos naudoja bepiločių lėktuvų smūgius?

K: Kuo skiriasi bepilotis kovinis orlaivis nuo ginkluoto komercinio bepiločio orlaivio?

Klausimas: Kokio tipo taikiniai paprastai atakuojami dronų smūgiais?

Paieška pagal raidę