Apsupimas: karinė apsupimo taktika — apibrėžimas, privalumai ir trūkumai
Sužinokite, kas yra apsupimas: taktikos apibrėžimas, strateginiai privalumai, rizikos ir kontratakos bei praktiniai pavyzdžiai efektyviam karo manevrui.
Apsupimas – tai karinė taktika, kai puolami priešo flangai arba užnugaris taip, kad jį būtų galima atskirti nuo atsargų, apriboti jo judėjimą arba visiškai apsupti. Apsupimas dažnai atliekamas pasinaudojant apgaulėmis, diversijomis ir tiesioginiu spaudimu priekyje, kad elitas ar pagrindinės jėgos liktų susitelkusios į frontalinius veiksmus ir nepastebėtų ėjimų į šonus.
Šiam manevrui reikalingas prieinamas flangas arba atvira linija, kurią galima apjuosti arba apeiti. Skirtingai nuo flanginiomanevro, kuris dažnai pasinaudoja priešo judėjimu į priekį, kad sukurtų atvirą flangą, apsupimo manevras dažniau priklauso nuo priešo statinės gynybinės pozicijos, vietovės ypatumų ir bet kokių kliūčių, kurios riboja priešo galimybes pabėgti ar persitelkti. Apsupimas gali būti visiškas (kai priešo laukai visiškai uždaromi) arba dalinis (kai priešas atsiduria spaudžiamas, bet turi kelią pasitraukimui).
Privalumai
- Gali užimti arba sunaikinti priešo pajėgas: sėkmingas apsupimas leidžia paimti į nelaisvę didelę dalį priešininko arba visiškai jį išardyti.
- Sumenkina priešo moralę: įstrigimas ar beviltiškas pasitraukimas greitai mažina kariuomenės kovinį pasiruošimą.
- Mažesnė rizika tiesioginiam susidūrimui: vietomis apsupimas leidžia vengti tiesioginio, ilgalaikio frontalio susidūrimo, pasitelkiant mobilumą ir manevringumą.
- Strateginis poveikis: uždarymas prie svarbių kelių ar išteklių verčia priešą prarasti logistiką ir galimybes tęsti operaciją.
Trūkumai ir rizikos
- Atviros linijos ir pažeidžiamas centras: vykdant apsupimą, puolėjai gali susidurti su kontrataku į susilpnintą centrą arba kito flango atidarymu — tai nurodoma kaip priešo kontratakos galimybė.
- Aukšti mobilumo ir koordinacijos reikalavimai: reikia geros komunikacijos, logistikos ir laiku vedamų manevrų; be to, jėgos turi būti pakankamai judrios.
- Teritorijos ir kliūčių įtaka: kalnai, upės, tvirtovės arba tanki urbanizuota aplinka gali trukdyti apsupti arba paversti manevrą labai brangiu.
- Rizika užstrigti: jei puolantieji praranda ryšį su atsargomis ar liniomis, jie patys gali būti apsupti arba izoliuoti.
Reikalavimai ir sėkmės veiksniai
- Pakankamas skaičius pajėgų ir atsargų, kad būtų užtikrintas tvarus spaudimas ir apribotas priešo pabėgimas.
- Geras žvalgybos ir stebėjimo naudojimas, kad būtų laiku nustatyti priešo judesiai.
- Aiški užduočių paskirstymo sistema ir patikima komunikacija tarp manevruojančių vienetų.
- Gebėjimas greitai reaguoti į priešo kontrataką ir perdisponuoti jėgas.
Kontrpriemonės ir priešnuodžiai
- Organizuotas, disciplinuotas atsitraukimas link pasiruoštų gynybinių linijų arba užimtos tvirtovės.
- Atsargų ir rezervų panaudojimas kontratakai į pažeidžiamą priešo centrą arba į manevruojančių priešo sparnų užpakalines dalis.
- Žvalgybos ir priešo manevrų analize pagrįstos permainos taktinėje schemai, kad apsupimas nebūtų leidžiamas.
- Teritorijos naudojimas — smulkūs manevrai, minų laukai, užtvaros, ugnies užkardos, užkirtus priešo judėjimą.
Istoriniai ir šiuolaikiniai pavyzdžiai
Vienas žymiausių apsupimo pavyzdžių yra Hannibalo pergalė Kanae (216 m. pr. Kr.), kur dvikryptis apsupimas leido sutriuškinti didesnę romėnų armiją. Senovės graikų pavyzdžiai, tokie kaip Maratono mūšyje vaizduojama dviguba apgaubimo schema (vaizduojama paveikslėlyje), taip pat demonstruoja principus.
Šiuolaikinėje karo taktikoje apsupimas gali pasireikšti tiek operaciniu lygmeniu (apsupti priešo grupuotę lauke), tiek strateginiu — uždaryti priešo pajėgas mieste arba apriboti tiekimą ir komunikacijas, verčiant jį pasiduoti arba būti sunaikintam.
Taktiniai patarimai vadovams
- Vertinkite reljefą ir logistikos linijas prieš pradedant manevrą.
- Niekada nepervertinkite savo mobilumo — rezervai turi likti pasirengę greitai užpildyti spragas.
- Užtikrinkite žvalgybą ir ugnies palaikymą, kad susilpnintumėte priešo galimybes surengti sėkmingą kontrataką.
- Apsvarstykite alternatyvas — dalinis apsupimas arba izoliacija gali duoti rezultatų esant netinkamoms sąlygoms visuotiniam apsupimui.
Apsupimas išlieka efektyvi, bet ir sudėtinga taktinė priemonė: sėkmė priklauso nuo planavimo, laiko, mobilumo ir gebėjimo reaguoti į priešo veiksmus.
Apgaubimo tipai
- Apsisukimo judėjimas, kurio tikslas - "pasukti" priešą iš gynybinės pozicijos ir priversti jį veikti.
- Pavienis apsupimas - tai puolimas į vieną flangą arba priešo užnugarį iš vienos pusės, tuo pat metu atkreipiant dėmesį į priešo priekį.
- Dvigubam apsupimui, dar vadinamam žnyplių judesiu, reikia trijų jėgų. Viena jų laiko centrą, o kitos dvi puola dešinįjį ir kairįjį flangus. Kai abu flangų puolimai pasiekia užnugarį, priešas yra apsuptas.
- Vertikalusis apgaubimas - tai apgaubimas iš dangaus. Pirmą kartą apie tai pagalvojo Benjaminas Franklinas, tačiau iki lėktuvo išradimo tai nebuvo praktiška. Vertikaliam apsupimui naudojami desantininkai ar kiti kariai, kurie iš oro atvyksta į priešo flangą ar užnugarį.
Istoriniai pavyzdžiai
Žymiausi viengubo apsupimo pavyzdžiai yra Aleksandras Didysis, kuris 331 m. pr. m. e. jį panaudojo Gaugamelos mūšyje. Robertas E. Lee šią taktiką naudojo 1863 m. Čankelorsvilio mūšyje. Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių generolas Ervinas Rommelis ją sėkmingai panaudojo Gazalos mūšyje, dėl kurio 1941 m. užėmė Tobruką. Tarp garsiųjų dvigubo apsupimo taktikų minėtinas Hanibalas Kanų mūšyje, kuriame 216 m. pr. m. e. nugalėjo romėnų kariuomenę. 1781 m. per Amerikos revoliucinį karą amerikiečių generolas Danielis Morganas jį sėkmingai panaudojo prieš britų generolą Banastrą Tarletoną, priversdamas pasiduoti daugelį britų karių. 1944 m. per operaciją "Overlord" Falaise tarpeklyje vokiečių kariai pateko į dvigubą britų ir amerikiečių pajėgų apsuptį.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra "vokelis" (angl. envelopment)?
A: Apgaubimas - tai karinė taktika, kai puolamas priešo flangas arba užnugaris, o priešo dėmesys nukreipiamas į frontą diversinėmis atakomis.
K.: Kaip veikia apsupimas?
A: Apsupimas verčia priešą kovoti ta kryptimi, kuriai jis yra mažiausiai pasirengęs, ir reikalauja puolamo flango. Jis skiriasi nuo flanginio manevro, kuris naudoja priešo judėjimą į priekį, kad sukurtų puolamą flangą.
K: Kokie yra kai kurie apsupimo manevro privalumai?
A: Privalumai yra tokie: galima užimti arba nugalėti visą priešininkų armiją arba jos dalį, be to, tai mažiau rizikinga nei kiti puolamieji manevrai.
K: Ar yra kokių nors šios taktikos trūkumų?
A: Tarp trūkumų yra galimybė, kad priešas kontratakuos susilpnintą centrą arba kitą flangą.
K: Ar apsupimas priklauso nuo gynybos pozicijos, kliūčių ir vietovės?
A: Taip, apsupimas priklauso nuo gynybinės pozicijos, kliūčių ir vietovės.
K: Ar yra koks nors skirtumas tarp flanginio manevro ir apsupimo manevro?
A: Taip, skirtingai nuo flangavimo manevro, kai priešo judėjimas į priekį naudojamas atakuojamam flangui sukurti, apsupimo manevras priklauso nuo priešo gynybinės pozicijos, kliūčių ir vietovės.
Ieškoti