1952 m. Helsinkio vasaros olimpinės žaidynės – faktai, dalyviai, rezultatai

Atraskite 1952 m. Helsinkio vasaros olimpinių žaidynių faktus, dalyvius ir rezultatus — išsamus medalių sąrašas, įdomybės ir istorinis kontekstas.

1952 m. Helsinkyje (Suomija) vyko vasaros olimpinės žaidynės, oficialiai vadintos XV olimpiados žaidynėmis.

Helsinkis buvo pasirinktas kaip priimantis miestas, o ne Amsterdamas, Atėnai, Lozana, Stokholmas ir penki Amerikos miestai: Čikaga, Detroitas, Los Andželas, Mineapolis ir Filadelfija. Helsinkis buvo gavęs teisę rengti 1940 m. vasaros olimpines žaidynes, tačiau jos buvo atšauktos dėl Antrojo pasaulinio karo.

Pagrindiniai faktai

Žaidynės vyko 1952 m. liepos–rugpjūčio mėn. (atidarymas ir uždarymas vyko Helsinkio olimpiniame stadione). Jose surengta apie 149 varžybų įvairiose disciplinose, atstovaujant maždaug 17 sporto šakų.

Dalyvių skaičius: apie 69 valstybių delegacijos ir apie 4 950 sportininkų (tarp jų — keli šimtai moterų), todėl tai buvo vienos didžiausių iki tol vykusių vasaros olimpiadų.

Dalyviai ir debiutai

Helsinkio žaidynės pasižymėjo geopolitiniais pokyčiais: čia debiutavo Sovietų Sąjunga, kurios dalyvavimas ženkliai pakeitė medalių kovą ir sustiprino konkurenciją tarp Vakarų ir Rytų blokų. Taip pat dalyvavo kelios kitos šalys, kurios pirma kartą stojo prie olimpinių startų po Antrojo pasaulinio karo.

Moterys toliau plėtė savo dalyvavimą — atsirado naujų rungčių ir daugiau moterų komandos narių negu ankstesnėse žaidynėse.

Žymūs pasiekimai ir rezultatai

• Emil Zátopek (TSSR/Čekoslovakija) tapo viena iš žaidynių legendų — jis laimėjo 5 000 m, 10 000 m ir maratoną (maratoninį startą laimėjęs debiutą Olympiadoje), kas yra vienas iš išskirtinių pasiekimų olimpų istorijoje.
• Bob Mathias
• Žaidynėse išryškėjo stipri Sovietų Sąjungos komanda — jos dalyvavimas ir medalių skaičius signalizavo naują erą aukšto lygio tarptautinėje atletikoje ir kituose sportuose.
• Kitos atskiros rungtys taip pat pažymėtos individualiais rekordais ir įsimintinomis kovomis, o daugelis atletų išsikovoję medalius tapo nacionaliniais herojais savo šalyse.

Organizacija ir infrastruktūra

Pagrindinis renginių centras buvo Helsinkio olimpinis stadionas, kuriame vyko atidarymo ir uždarymo ceremonijos, bėgimo trasos finalai ir kitos svarbios varžybos. Miesto infrastruktūra buvo pritaikyta svečių priėmimui — pagerintos transporto ryšiai, apgyvendinimo galimybės ir viešosios paslaugos.

Paveldo reikšmė

1952 m. Helsinkio olimpiada laikoma svarbiu istoriniu etapu: ji žymėjo pokario laikotarpio stabilizavimą ir įtrauktį į pasaulio sporto gyvenimą po karo trikdžių. Taip pat žaidynės atspindėjo naują politinį realybės sluoksnį — šaltojo karo įtakas sporte, kai varžybos tapo ne tik sportiniu, bet ir simboliniu valstybiniu pasiekimo įrodymu.

Šios olimpiados palikimas matomas tiek Helsinkio urbanistikoje ir sporto infrastruktūroje, tiek pasaulio olimpinio judėjimo istorijoje — jos prisidėjo prie universalesnio dalyvių rato ir didesnės tarptautinės konkurencijos kitose ateinančiose žaidynėse.

Paieška pagal raidę