Šveicarijos kantonai (26): kas tai yra ir kaip veikia federalizmas
Sužinokite apie 26 Šveicarijos kantonus, jų istoriją, autonomiją ir federalizmo principus: kaip veikia vyriausybės, teisės ir skirtingos taisyklės.
Šveicarija suskirstyta į 26 skirtingas teritorijas, vadinamas kantonais. Kantonas yra tarsi valstija Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau su savomis teisėmis, institucijomis ir tradicijomis.
Anksčiau kiekvienas kantonas turėjo savo kariuomenę ir pinigus. Tai pasikeitė 1848 m., kai Šveicarijoje baigėsi pilietinis karas ir šalis tapo konfederacija su aiškiai apibrėžta federaline valstybe. Nuo tada daug reikšmingų sričių — pvz., gynyba, muitai, užsienio politika ir valiuta — yra federalinės valdžios kompetencijoje, o kitos sritys lieka kantonų rankose.
Tradiciniai Šveicarijos ištakų kantonai yra Urio, Švico ir Untervaldenas (historinis Unterwalden vėliau suskilo į Nidvaldeną ir Obvaldeną). Šie trys dažnai vadinami Urkantonu – tai kantonas, egzistavęs nuo pat Šveicarijos įkūrimo 1291 m. Laikui bėgant prie konfederacijos prisijungė kiti kantonai. Naujausias kantonas yra Jura, įsteigtas 1978 m., kai jis atsiskyrė nuo Berno kantono po politinių įtampų ir protestų.
Bazelio miesto (Basel-Stadt), Bazelio krašto (Basel-Landschaft), Apenco miesto (Appenzell-Innerrhoden), Apenco krašto (Appenzell-Ausserrhoden), Obvaldeno (Obwalden) ir Nidvaldeno (Nidwalden) kantonai nuo kitų skiriasi vienu teisiniu aspektu: dėl istorinių priežasčių jie kartais vadinami „puse kantono“ (half-canton). Tai reiškia, kad federaliniuose organuose ir tam tikruose referendumuose jie skaičiuojami kitaip — pavyzdžiui, Konfederacijos Taryboje (Council of States) puškantonai turi po vieną vietą, o pilni kantonai – po dvi, o konstitucinius sprendimus priimantys „kantonų balsai“ gali būti skaičiuojami kaip pusė balsų.
Šveicarijos federalizmas reiškia, kad daug įgaliojimų yra deleguota kantonams. Kiekvienas kantonas turi savo vyriausybę, parlamentą, teismus ir konstituciją — konstitucija yra aukščiausias tos kantono teisės aktas. Tipinės kantonų atsakomybės:
- švietimas (todėl egzistuoja 26 skirtingos mokyklų sistemos);
- policija ir viešasis saugumas;
- antrinis sveikatos apsaugos reguliavimas ir ligoninių organizavimas;
- statybos ir teritorijų planavimas;
- tam tikros mokesčių teisės — kantonai ima ir administruoja daugumą vietinių mokesčių;
- socialinės paslaugos ir kai kurios civilinės teisės sritys.
Taip pat veikia ir savivaldybės, kurios savo ruožtu turi nemažai laisvių ir atsakomybės — jos sprendžia vietos klausimus pagal kantonų įstatymus. Dėl šios kompetencijų sklaidos dažnai susidaro netikėtų skirtumų: viename kantone viešasis administravimas, mokyklos ar policijos praktika gali žymiai skirtis nuo kaimyninio kantono.
Federalinė teisė nustato bendrąsias taisykles ir principus, tačiau kantonai detalizuoja tvarką pagal savo konstitucijas ir prioritetus. Dėl to vienas praktinis pavyzdys – narkotikų politika. Piktnaudžiavimas narkotikais yra federalinis nusikaltimas, o bausmės skalė gali būti nuo baudų iki laisvės atėmimo. Tačiau už patį vartojimą (skirtingai nuo prekybos) federalinėse bylose dažnai taikoma mažesnė sankcija arba policija gali nuspręsti neskirti baudų už lengvesnius atvejus. Dėl taikymo niuansų kiekviename kantone ženkliai skiriasi praktika: vienur už marihuanos vartojimą gresia baudų skyrimas, kitur – realios areštų ar laisvės atėmimo bylos sudaro retą išimtį.
Be įgaliojimų skirstymo, svarbi Šveicarijos politinės sistemos dalis yra tiesioginė demokratija: tiek federaliniu, tiek kantonų lygiu gyventojai gali inicijuoti referendumuose sprendimus ir konstitucines pataisas per liaudies iniciatyvas ir referendumu pareikalautus balsavimus. Tai dar viena priežastis, kodėl kantonų vaidmuo yra stiprus ir kodėl teisės aktai bei politika gali skirtis.
Finansinis aspektas: kantonai renka didelę dalį mokesčių ir turi savo biudžetus. Kad užtikrinti tam tikrą lygybę tarp turtingesnių ir skurdesnių kantonų, veikia kompensacinės (fiskalinės lygiavimo) schemos, pagal kurias dalis surinktų lėšų perskirstoma tarp kantonų, kad visuomeninės paslaugos būtų prieinamos panašiu lygiu visoje šalyje.
Taip pat verta paminėti kalbinį ir kultūrinį įvairovumą: kai kurie kantonai yra daugiausiai vokiškų, kiti – prancūziškų ar itališkų tradicijų; yra ir dvikalbių ar keliakalbių kantonų. Visa tai daro Šveicarijos kantonų sistemą gyvą ir kartais sudėtingą, bet tuo pačiu leidžia geriau atitikti vietos gyventojų poreikius.
Santrauka: Šveicarijos 26 kantonai sudaro federacinę šalies struktūrą — kiekvienas kantonas turi savą konstituciją, valdžią ir platų kompetencijų rėžį. Federacija nustato pagrindines taisykles, tačiau praktika ir daugelis teisės sričių priklauso kantonams, todėl šalyje yra daug teisinių, administracinių ir kultūrinių skirtumų tarp regionų.
Šveicarijos kantonai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Šveicarijos kantonas?
Atsakymas: Kantonas yra panašus į JAV valstiją, o Šveicarijoje jų yra 26.
K: Kaip 1848 m. pasikeitė Šveicarijos struktūra?
A.: 1848 m. po pilietinio karo Šveicarija pakeitė savo struktūrą taip, kad kiekvienas kantonas nebeturėjo savo kariuomenės ir pinigų.
K: Kas yra urkantonas?
A: Urkantonas yra vienas iš pirminių kantonų, egzistavusių nuo pat Šveicarijos įkūrimo 1291 m. Tai Uri, Švico ir Untervaldeno (kartu Nidvaldeno ir Obvaldeno) kantonai.
K: Kada Jura tapo nauju kantonu?
A: Jura tapo nauju kantonu 1978 m., kai po neramumų atsiskyrė nuo Berno kantono.
K: Kuo skiriasi vieni Šveicarijos kantonai nuo kitų, kai reikia balsuoti?
A: Dėl istorinių priežasčių Bazelio miesto, Bazelio landšafto, Apencelės-Innerrhodeno, Apencelės-Ausserrhodeno, Obvaldeno ir Nidvaldeno kantonų balsai per nacionalinius rinkimus skaičiuojami kitaip nei kitų Šveicarijos kantonų.
Klausimas: Kiek laisvės Šveicarijoje turi savivaldybės ir kantonai?
A: Savivaldybės ir kantonai turi gana daug laisvės, nes Šveicarijos įstatymai paprastai nustato tik bendrąsias taisykles visos konfederacijos lygmeniu, o išsamias taisykles kiekvienas kantonas nustato savo nuožiūra.
K: Kaip skiriasi bausmės už piktnaudžiavimą narkotikais skirtinguose Šveicarijos kantonuose?
A: Narkomanija laikoma federaliniu nusikaltimu, tačiau bausmės už ją skirtinguose kantonuose gali labai skirtis: vieni kantonai skiria baudas, o kiti gali skirti laisvės atėmimo bausmes net ir už lengvus atvejus, priklausomai nuo to, kaip griežtai jie taiko šį įstatymą.
Ieškoti