Šveicarijos kantonai
Šveicarija suskirstyta į 26 skirtingas teritorijas, vadinamas kantonais. Kantonas yra tarsi valstija Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Anksčiau kiekvienas kantonas turėjo savo kariuomenę ir pinigus. Tai pasikeitė 1848 m., kai Šveicarijoje baigėsi pilietinis karas ir ji tapo tokia, kokia yra dabar.
Urio, Švico, Untervaldeno kantonai (Nidvaldenas ir Obvaldenas kartu vadinami Untervaldenu) vadinami Urkantone. Urkantonas - tai kantonas, egzistavęs nuo pat Šveicarijos įkūrimo 1291 m. Laikui bėgant prie Šveicarijos prisijungė kiti kantonai. Jura yra naujausias Šveicarijos kantonas nuo 1978 m. Tais metais jis atsiskyrė nuo Berno kantono po kilusių riaušių.
Bazelio miesto (Basel-Stadt), Bazelio krašto (Basel-Landschaft), Apenco miesto (Appenzell-Innerrhoden), Apenco miesto (Appenzell-Ausserrhoden), Obvaldeno (Obwalden) ir Nidvaldeno (Nidwalden) kantonai nuo kitų skiriasi vienu aspektu. Dėl istorinių priežasčių jų balsai nacionaliniuose rinkimuose skaičiuojami skirtingai. Kitais atžvilgiais jie yra tokie patys kaip ir kiti.
Šveicarijoje atskiros savivaldybės ir kantonai yra labai laisvi. Paprastai yra Šveicarijos įstatymas (visos konfederacijos lygmeniu). Labai dažnai jame nurodomi bendri dalykai ir sakoma, kad kantonai privalo laikytis šios taisyklės. Po to kantonai nustato išsamias taisykles, kiekvienas savo nuožiūra. Kartais dėl to susidaro keistų situacijų. Egzistuoja 26 skirtingos mokyklų sistemos.
Piktnaudžiavimas narkotikais yra federalinis nusikaltimas. Bausmė paprastai būna nuo vienerių iki trejų metų, bet gali būti ir tik bauda. Problema yra ta, kad: Už patį vartojimą (ne prekybą ar nemokamą dalijimą) nėra baudžiama. Taip pat lengvais atvejais policija gali pasakyti, kad bauda nebus skiriama. Tai lėmė, kad kiekviename kantone šis įstatymas taikomas skirtingai. Viename kantone už marihuanos rūkymą gresia bauda, kitame - laisvės atėmimo bausmė.
Tai vadinama federalizmu. Tai reiškia, kad kiekvienas kantonas turi savo vyriausybę. Taigi visi kantonai turi savo konstituciją. Konstitucija yra aukščiausias valstybės įstatymas.
Šveicarijos kantonai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Šveicarijos kantonas?
Atsakymas: Kantonas yra panašus į JAV valstiją, o Šveicarijoje jų yra 26.
K: Kaip 1848 m. pasikeitė Šveicarijos struktūra?
A.: 1848 m. po pilietinio karo Šveicarija pakeitė savo struktūrą taip, kad kiekvienas kantonas nebeturėjo savo kariuomenės ir pinigų.
K: Kas yra urkantonas?
A: Urkantonas yra vienas iš pirminių kantonų, egzistavusių nuo pat Šveicarijos įkūrimo 1291 m. Tai Uri, Švico ir Untervaldeno (kartu Nidvaldeno ir Obvaldeno) kantonai.
K: Kada Jura tapo nauju kantonu?
A: Jura tapo nauju kantonu 1978 m., kai po neramumų atsiskyrė nuo Berno kantono.
K: Kuo skiriasi vieni Šveicarijos kantonai nuo kitų, kai reikia balsuoti?
A: Dėl istorinių priežasčių Bazelio miesto, Bazelio landšafto, Apencelės-Innerrhodeno, Apencelės-Ausserrhodeno, Obvaldeno ir Nidvaldeno kantonų balsai per nacionalinius rinkimus skaičiuojami kitaip nei kitų Šveicarijos kantonų.
Klausimas: Kiek laisvės Šveicarijoje turi savivaldybės ir kantonai?
A: Savivaldybės ir kantonai turi gana daug laisvės, nes Šveicarijos įstatymai paprastai nustato tik bendrąsias taisykles visos konfederacijos lygmeniu, o išsamias taisykles kiekvienas kantonas nustato savo nuožiūra.
K: Kaip skiriasi bausmės už piktnaudžiavimą narkotikais skirtinguose Šveicarijos kantonuose?
A: Narkomanija laikoma federaliniu nusikaltimu, tačiau bausmės už ją skirtinguose kantonuose gali labai skirtis: vieni kantonai skiria baudas, o kiti gali skirti laisvės atėmimo bausmes net ir už lengvus atvejus, priklausomai nuo to, kaip griežtai jie taiko šį įstatymą.
