Karališkoji koplyčia
Karališkoji koplyčia yra Jungtinės Karalystės monarcho namų skyrius.
Neteisingai šis terminas vartojamas ir šių koplyčių chorams pavadinti. Teisingas šių chorų pavadinimas yra koplyčios džentelmenai. Tai grupė kunigų ir giedotojų, giedančių bažnytines pamaldas Didžiosios Britanijos monarchui (karaliui arba karalienei). Jiems padeda jauni berniukai giesmininkai, vadinami choristais arba koplyčios vaikais. Tai sena tradicija.
Šiandien Londono Švento Jokūbo rūmuose, esančiuose netoli Bakingamo rūmų, yra du pašventinti pastatai, kuriuos aptarnauja Karališkoji koplyčia. Šios koplyčios nepriklauso vyskupijai (bažnyčių grupei rajone). Todėl jos vadinamos "karališkaisiais peculiarais" ("peculiar" šia prasme reiškia ne "keistas", bet "ypatingas"). Pamaldos vyksta kiekvieną sekmadienį, išskyrus rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius. Į šias pamaldas kviečiami visuomenės nariai. Tai vienintelis kartas, kai visuomenė gali patekti į karališkąsias koplyčias. Choras taip pat gieda per specialias pamaldas, įskaitant tas, kurios vyksta kasmet sausio 6 d. Trijų Karalių šventės proga, kai karalienės vardu aukojamos aukso, smilkalų ir miros aukos.
Istorija
Karališkoji koplyčia pastatyta XIII a. pabaigoje. Tuo metu kunigai ir choras keliavo kartu su karaliumi, kad ir kur jis keliautų.
XVII a. koplyčia turėjo savo pastatą Whitehall, kuris 1698 m. sudegė. Nuo 1702 m. koplyčia įsikūrė Švento Jokūbo rūmuose.
XVI-XVII a. šis choras buvo geriausias Anglijoje. Elžbietos I valdymo metais čia vargonininkavo Williamas Byrdas ir Thomas Tallisas. Kartais prie koplyčios vaikų buvo kviečiami prisijungti berniukai choristai iš chorų, esančių už Londono ribų, jei jų balsai buvo gražūs. Šie berniukai taip pat dalyvaudavo karaliaus ar karalienės dvare rengiamuose vaidinimuose. Karolis II mėgo muzikos instrumentus, todėl prie choro dažnai prisijungdavo smuikininkai, liutnininkai ir violončelininkai.
Karališkojoje koplyčioje vargonininkavo kai kurie labai garsūs kompozitoriai. Tarp jų yra: Thomas Tallis (apie 1545-1585), Williamas Byrdas (apie 1572-1618), Johnas Bullas (1591-1613), Orlando Gibbonsas (1605-25), Johnas Blowas (1673/4-1708), Henry Purcellas (1682-95), Jeremiah Clarke'as (1704-1707), Williamas Croftas (1708-27) ir George'as Fridericas Händelis, kuris vargonininkavo 1723-59 metais. Tuo metu, kai buvo paskirtas Händelis, jis vis dar buvo vokietis, o ne anglas, todėl jam nebuvo leista būti nariu. Vietoj to jam buvo suteiktas specialus titulas: "Jo Didenybės karališkojo šapelo muzikos kompozitorius".
Šiandien choras du kartus per savaitę repetuoja Šv.Jokūbo rūmuose. Chorą sudaro šeši džentelmenai, kurie yra profesionalūs dainininkai, ir dešimt berniukų, kurie gauna stipendijas ir mokosi Londono miesto mokykloje, vadinamoje Karalienės stipendininkais.
Kompozitorius seras Peteris Maxwellas Daviesas, Karalienės muzikos meistras, glaudžiai bendradarbiauja su Karališkąja koplyčia. Jis nori per kiekvienas Kalėdas jiems sukurti po naują giesmę.
Škotijos Karališkosios koplyčios vadovas yra dekanas. Dar viena karališkoji koplyčia kadaise buvo Airijoje.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra karališkasis kopagūbris?
A: Karališkoji koplyčia yra Jungtinės Karalystės monarcho namų ūkio skyrius.
K: Kaip taisyklingai vadinami Karališkosios koplyčios chorai?
Atsakymas: Teisingas šių chorų pavadinimas yra Kapelos džentelmenai.
K: Kas yra koplyčios džentelmenai?
A: The Gentlemen of the Chapel yra grupė kunigų ir giedotojų, kurie gieda bažnytines pamaldas Didžiosios Britanijos monarchui (karaliui arba karalienei).
K: Kas padeda koplyčios džentelmenams?
A: Koplyčios ponams padeda jauni berniukai giedotojai, vadinami choristais arba koplyčios vaikais.
K: Kokie yra du pašventinti pastatai Švento Jokūbo rūmuose?
A: Du pašventinti Švento Jokūbo rūmų pastatai yra koplyčios, kurias aptarnauja Karališkoji koplyčia.
K: Kodėl koplyčios Švento Jokūbo rūmuose vadinamos "karališkaisiais pekuliarais"?
A: Švento Jokūbo rūmuose esančios koplyčios vadinamos "karališkaisiais pekuliarais", nes jos nepriklauso vyskupijai (bažnyčių grupei rajone).
K: Kada Karališkojoje koplyčioje vyksta pamaldos ir kas jose gali dalyvauti?
A: Pamaldos vyksta kiekvieną sekmadienį, išskyrus rugpjūtį ir rugsėjį, ir jose gali dalyvauti visuomenės atstovai. Tai vienintelis laikas, kai visuomenė gali patekti į karališkąsias koplyčias.
