Karališkoji koplyčia – Jungtinės Karalystės monarcho bažnytinė institucija
Karališkoji koplyčia yra Jungtinės Karalystės monarcho namų skyrius – bažnytinė institucija, aptarnaujanti monarchą ir vykdanti pamaldas bei religines ceremonijas karališkajame namų ūkyje. Tai ne tik atskira koplyčia, bet ir istorinis dvasinis ir muzikinis sambūris, turintis savo kunigus, giedotojus ir administracinę struktūrą.
Neteisingai šis terminas dažnai vartojamas ir šių koplyčių chorams pavadinti. Teisingas šių chorų pavadinimas yra koplyčios džentelmenai (Gentlemen of the Chapel Royal). Tai grupė kunigų ir giedotojų, giedančių bažnytines pamaldas Didžiosios Britanijos monarchui (karaliui arba karalienei). Jiems padeda jauni berniukai giesmininkai, vadinami choristais arba koplyčios vaikais. Tai sena tradicija, išlaikiusi nuolatinį vietą karališkosioms pamaldoms ir valstybinėms ceremonijoms.
Istorija ir muzikinė tradicija
Karališkosios koplyčios choras turi ilgą ir turtingą muzikinę istoriją. Per šimtmečius su koplyčia buvo susiję žinomi anglų komponistai (pvz., Thomas Tallis, William Byrd, Henry Purcell), kurie kūrė muziką pamaldoms ir karališkoms šventėms. Koplyčios giedotojai rungiasi aukštos kokybės religiniame repertuare, o choro mokymas ir berniukų paruošimas – svarbi institucijos dalis.
Vieta ir organizacija
Šiandien Londono Švento Jokūbo rūmuose, esančiuose netoli Bakingamo rūmų, yra du pašventinti pastatai, kuriuos aptarnauja Karališkoji koplyčia. Šios koplyčios nepriklauso vyskupijai (bažnyčių grupei rajone), todėl jos vadinamos karališkaisiais peculiarais (angl. "royal peculiars"). Žodis "peculiar" čia nėra "keistas" reikšme – jis reiškia ypatingą jurisdikciją: tokios koplyčios yra tiesiogiai atsakingos monarchui arba karališkajai valdybai, o ne vietos vyskupui.
Joms paprastai vadovauja monarcho paskirti bažnytiniai pareigūnai ir administracija. Karališkosios koplyčios turi savo kunigus, giedotojus, muzikinį personalą (pvz., dirigentus, vargonininkus) ir administracinius pareigūnus, atsakingus už pamaldas, koncertus ir dalyvavimą valstybiniuose renginiuose.
Pamaldos ir prieinamumas visuomenei
Pamaldos Karališkosiose koplyčiose vyksta reguliariai – daugelyje koplyčių rengiamos sekmadienio pamaldos (kaip nurodyta, išskyrus rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius). Į šias pamaldas kviečiami visuomenės nariai, ir tai dažnai yra vienintelė galimybė plačiajai publikai patekti į vidaus patalpas. Be įprastų savaitinių pamaldų, Choras taip pat gieda per specialias pamaldas, valstybinės reikšmės iškilmes, karališkas laidotuves, santuokas ir kitus renginius.
Choro repertuaro dalis – tradicinės ir specifinės ceremonijos. Pavyzdžiui, kasmet sausio 6 d., Trijų Karalių šventės (Epifanijos) proga, yra atliekama simbolinė apeiga, kur karalienės (dabar monarcho) vardu aukojamos aukso, smilkalų ir miros aukos – primenanti biblinius Motinos Marijos atneštus dovanas ir ryšį su karališkąja tradicija.
Reikšmė ir paveldas
Karališkosios koplyčios yra ne tik religinių pamaldų vieta, bet ir kultūrinis bei istorinis paveldas: jos prisideda prie britų bažnytinės muzikos tradicijos, formuoja dalį valstybinių ceremonijų ritualikos ir yra gyva ryšio grandis tarp bažnyčios ir monarchijos. Kai kurios karališkosios koplyčios bei su jomis susijusios institucijos laikomos valstybės lygmens istorijos paminklais ir muziejinėmis erdvėmis.
Be St James’s Palace, karališkųjų peculiar pavyzdžiai Jungtinėje Karalystėje apima ir kitas istorines vietas (pvz., Westminsterio abatija yra žinoma kaip Royal Peculiar). Tokios vietos pabrėžia ypatingą, istoriškai susiformavusią monarcho ir bažnyčios sąveiką.
Karališkoji koplyčia išlaiko gyvą tradiciją: ji tebeaptarnauja monarchiją dvasine ir muzikinėmis paslaugomis, dalyvauja karališkose ceremonijose bei saugo ilgą bažnytinės muzikos ir liturgijos paveldą.
Istorija
Karališkoji koplyčia pastatyta XIII a. pabaigoje. Tuo metu kunigai ir choras keliavo kartu su karaliumi, kad ir kur jis keliautų.
XVII a. koplyčia turėjo savo pastatą Whitehall, kuris 1698 m. sudegė. Nuo 1702 m. koplyčia įsikūrė Švento Jokūbo rūmuose.
XVI-XVII a. šis choras buvo geriausias Anglijoje. Elžbietos I valdymo metais čia vargonininkavo Williamas Byrdas ir Thomas Tallisas. Kartais prie koplyčios vaikų buvo kviečiami prisijungti berniukai choristai iš chorų, esančių už Londono ribų, jei jų balsai buvo gražūs. Šie berniukai taip pat dalyvaudavo karaliaus ar karalienės dvare rengiamuose vaidinimuose. Karolis II mėgo muzikos instrumentus, todėl prie choro dažnai prisijungdavo smuikininkai, liutnininkai ir violončelininkai.
Karališkojoje koplyčioje vargonininkavo kai kurie labai garsūs kompozitoriai. Tarp jų yra: Thomas Tallis (apie 1545-1585), Williamas Byrdas (apie 1572-1618), Johnas Bullas (1591-1613), Orlando Gibbonsas (1605-25), Johnas Blowas (1673/4-1708), Henry Purcellas (1682-95), Jeremiah Clarke'as (1704-1707), Williamas Croftas (1708-27) ir George'as Fridericas Händelis, kuris vargonininkavo 1723-59 metais. Tuo metu, kai buvo paskirtas Händelis, jis vis dar buvo vokietis, o ne anglas, todėl jam nebuvo leista būti nariu. Vietoj to jam buvo suteiktas specialus titulas: "Jo Didenybės karališkojo šapelo muzikos kompozitorius".
Šiandien choras du kartus per savaitę repetuoja Šv.Jokūbo rūmuose. Chorą sudaro šeši džentelmenai, kurie yra profesionalūs dainininkai, ir dešimt berniukų, kurie gauna stipendijas ir mokosi Londono miesto mokykloje, vadinamoje Karalienės stipendininkais.
Kompozitorius seras Peteris Maxwellas Daviesas, Karalienės muzikos meistras, glaudžiai bendradarbiauja su Karališkąja koplyčia. Jis nori per kiekvienas Kalėdas jiems sukurti po naują giesmę.
Škotijos Karališkosios koplyčios vadovas yra dekanas. Dar viena karališkoji koplyčia kadaise buvo Airijoje.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra karališkasis kopagūbris?
A: Karališkoji koplyčia yra Jungtinės Karalystės monarcho namų ūkio skyrius.
K: Kaip taisyklingai vadinami Karališkosios koplyčios chorai?
Atsakymas: Teisingas šių chorų pavadinimas yra Kapelos džentelmenai.
K: Kas yra koplyčios džentelmenai?
A: The Gentlemen of the Chapel yra grupė kunigų ir giedotojų, kurie gieda bažnytines pamaldas Didžiosios Britanijos monarchui (karaliui arba karalienei).
K: Kas padeda koplyčios džentelmenams?
A: Koplyčios ponams padeda jauni berniukai giedotojai, vadinami choristais arba koplyčios vaikais.
K: Kokie yra du pašventinti pastatai Švento Jokūbo rūmuose?
A: Du pašventinti Švento Jokūbo rūmų pastatai yra koplyčios, kurias aptarnauja Karališkoji koplyčia.
K: Kodėl koplyčios Švento Jokūbo rūmuose vadinamos "karališkaisiais pekuliarais"?
A: Švento Jokūbo rūmuose esančios koplyčios vadinamos "karališkaisiais pekuliarais", nes jos nepriklauso vyskupijai (bažnyčių grupei rajone).
K: Kada Karališkojoje koplyčioje vyksta pamaldos ir kas jose gali dalyvauti?
A: Pamaldos vyksta kiekvieną sekmadienį, išskyrus rugpjūtį ir rugsėjį, ir jose gali dalyvauti visuomenės atstovai. Tai vienintelis laikas, kai visuomenė gali patekti į karališkąsias koplyčias.
