Alemanų (Alemannisch) vokiečių kalba — tarmės, paplitimas ir ypatybės
Atraskite alemanų (Alemannisch) vokiečių kalbą: tarmes, paplitimą Šveicarijoje, pietų Vokietijoje ir kitur, unikalias ypatybes bei šnekamosios kalbos įvairovę.
Alemanų vokiečių kalba (alemanų vokiečių kalba: Alemannisch) - germanų kalbų šeimos aukštutinės vokiečių šakos tarmių grupė. Ja kalba apie dešimt milijonų žmonių šešiose šalyse, įskaitant pietų Vokietiją, Šveicariją, Prancūziją, Austriją, Lichtenšteiną ir Italiją. Šveicarijoje ji kartais vadinama Šveicarijos vokiečių kalba.
Priešingai nei kitos kalbos, alemanų vokiečių kalba yra tik šnekamoji kalba; nėra nustatytos kalbos ortografijos.
Tarmės ir pagrindinės grupės
- Žemo alemanų (Niederalemannisch) – į šią grupę priklauso elsacijos (Alsatian) tarmės Prancūzijos Alsacijoje.
- Aukšto alemanų (Hochalemannisch) – daug bendrinės „Šveicarijos vokiečių“ tarties variantų, paplitusių daugelyje Šveicarijos kantonų.
- Didžiausias alemanų (Highest Alemannisch) – pvz., Walliser (Valais) tarmės Šveicarijos Alpėse, kurios kartais sunkiai suprantamos net kitiems vokiečių kalbos vartotojams.
- Svabų (Schwäbisch) – pietų Vokietijos (Badenija-Viurtembergija) tarmė.
- Valserio (Walserdeutsch) – alemanų atmaina, paplitusi kalnuotose vietovėse Šveicarijoje, Italijoje (pvz., Aostės slėnyje, Piemonto Formazza), taip pat kai kuriose Austrijos ir Lichtenšteino bendruomenėse.
Paplitimas ir gyventojai
Alemanų tarmės yra išsidėsčiusios per didelį regioną Alpių ir jų prieigų zonoje. Nors bendras vartotojų skaičius įvertinamas apie 8–12 milijonų, tiksli reikšmė priklauso nuo to, kaip skaičiuojami vartotojai (tik gimtoji kalba arba ir kaip kasdienė šnekamoji kalba). Šveicarijoje alemanų tarmės yra itin gyvybingos ir plačiai vartojamos visose socialinėse sferose; Prancūzijos Alsacijoje ir kai kuriose Italijos kalnų bendruomenėse tarmių vartojimas mažėja, ypač jaunimo tarpe.
Kalbinės ypatybės
- Alemanų tarmės skiriasi nuo standartinės aukštutinės vokiečių (Hochdeutsch) fonetikos, morfologijos ir leksikos. Tai reiškia kitokį balsių ir priebalsių realizavimą bei tarmiškus žodžius.
- Gramatikoje aptinkami variantai, pavyzdžiui, kitokia būdvardžių linksniuotė, veiksmažodžių laikų vartojimo pasirinkimai ir vietiniai prielinksniai ar dalelytės.
- Mažybinių daryba ypač ryški Šveicarijos variantuose (pvz., galūnė -li kaip Šveicarijos mažybinė forma).
- Fonetiniai skirtumai gali būti tokie dideli, kad kai kurios aukštalypių (Highest Alemannic) tarmės tampa sunkiai suprantamos vokiečių kalbos vartotojams iš kitų regionų.
Rašyba, standartizacija ir vartojimas
Nors nėra vieningos oficialios alemanų ortografijos, egzistuoja kelios regioninės ir mokslinės transkripcijos sistemos, kurias naudoja lingvistai, leidėjai ir kultūrinės iniciatyvos. Rašytiniai tekstai alemanų dažniausiai yra kūrybos (dainos, teatras, proza), žiniasklaidos užrašai, interneto diskusijos ir transkribuotos radijo/TV laidos. Formaliuose kontekstuose (rašymas, švietimas, administracija) dominuoja standartinė vokiečių kalba arba atitinkama valstybinė kalba (pvz., prancūzų Prancūzijos Alsacijoje, italų Italijoje).
Sociolingvistinė padėtis ir tendencijos
- Šveicarijoje alemanų tarmės išlaiko aukštą prestižą ir yra plačiai vartojamos kasdienėje komunikacijoje. Tai lemia jų išlikimą ir kultūrinį gyvybingumą.
- Alsacijoje (Prancūzija) ir kai kuriose Italijos dalyse tarmių vartojimas silpnėja dėl urbanizacijos, migracijos ir mokyklos kalbos poveikio; jaunimas dažnai perauga į valstybinę kalbą.
- Visame regione pastebimas diglosijos reiškinys: alemanų tarmės dominuoja šnekamojoje kasdienėje kalboje, o standartinė vokiečių arba valstybinė kalba – rašte ir oficialiuose kontekstuose.
Kultūra, žiniasklaida ir mokslas
Alemanų tarmės turi savo literatūrą, dainas, teatrą ir regioninę žiniasklaidą. Kai kurie dizainai ir kultūriniai renginiai skatina tarmių vartojimą ir puoselėjimą. Lingvistai aktyviai tyrinėja alemanų tarmes, rengia žodynus, tarmių atlasus ir archyvus, fiksuojančius balso įrašus bei tekstus.
Išvados
Alemanų (Alemannisch) vokiečių kalba yra didelė ir įvairesnė tarmių grupė su ryškiu regioniniu skirtumu. Nors ji neturi vieningos ortografijos ir dažniausiai yra šnekamoji, tarmės vaidina svarbų kultūrinį ir kasdienį vaidmenį daugelyje bendruomenių, ypač Šveicarijoje. Ateitis priklausys nuo švietimo politikos, regioninių iniciatyvų ir jaunimo požiūrio į tarmų paveldą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra alemanų vokiečių kalba?
A: Alemanų vokiečių kalba - tai germanų kalbų šeimos aukštutinės vokiečių šakos tarmių grupė.
K: Kiek žmonių kalba alemanų vokiečių kalba?
A: Šia kalba kalba apie dešimt milijonų žmonių pietų Vokietijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Austrijoje, Lichtenšteine ir Italijoje.
K: Kaip alemanų vokiečių kalba vadinama Šveicarijoje?
A: Šveicarijoje ji kartais vadinama Šveicarijos vokiečių kalba.
K: Kaip alemanų vokiečių kalba vadinama Elzase?
Atsakymas: Elzase ši kalba paprastai vadinama elzasiečių kalba.
K: Kur alemanų vokiečių kalba vartojama už jos teritorijos ribų?
A: Alemanų vokiečių kalba vartojama Zădăreni kaime Rumunijoje, senųjų amišų Adams apygardoje ir Alleno apygardoje Jungtinėse Amerikos Valstijose, Colonia Tovar Venesueloje.
K: Kokios yra Berno alemanų vokiečių kalbos tarmės?
A: Berno dialektai yra stabilūs ir jais kalba apie 5 % visų amišų (15 000 žmonių) Jungtinėse Valstijose.
K: Ar yra nustatyta alemanų vokiečių kalbos ortografija?
A: Ne, skirtingai nei kitos kalbos, alemanų vokiečių kalba yra tik šnekamoji kalba; nėra nustatytos kalbos ortografijos.
Ieškoti