Bodeno ežeras (Konstanco) – trečias pagal dydį ežeras Vidurio Europoje
Konstanco ežeras arba Bodensee (vok. Bodensee) - didelis ežeras prie Reino upės. Jis yra Vokietijos ir Šveicarijos bei Austrijos pasienyje. Tai trečias pagal dydį ežeras Vidurio Europoje po Balatono ir Ženevos ežero. Jis sudarytas iš dviejų mažesnių ežerų (vadinamų atitinkamai Obersee ir Untersee (Aukštutinis ir Žemutinis ežeras)). Juos jungia nedidelė Konstanco upės dalis. Ežeras užima apie 564 km2 (218 kv. mylių) bendro ploto.
Ežere yra trys didelės salos. Lindau ir Mainau salos yra Obersee. Reichenau yra Untersee. Obersee ilgis nuo Bregenco iki Bodmano-Ludvigshafeno yra apie 63 km (39 mylios). Plačiausioje vietoje tarp Romanshorno ir Frydrichshafeno yra apie 14 km pločio. Giliausia vieta yra 254 m gylyje tarp Fišbacho ir Utvilos (prie pat Konstanco).
Ežeras yra Austrijos, Vokietijos ir Šveicarijos siena. Didelėje dalyje jo ilgio ši siena nėra nustatyta. Šveicarija mano, kad siena eina ežero viduriu. Austrija mano, kad ežeras yra visų šalių kondominijus. Kondominijus - tai erdvė, kurią valdo visos joje dalyvaujančios šalys. Vokietija neturi aiškios nuomonės.
Kiti teisiniai klausimai, pavyzdžiui, laivyba ir žvejyba, reglamentuojami atskiromis sutartimis. Apie 62 % ežero pakrantės priklauso Vokietijai, apie 33 % - Šveicarijai, o likę 11 % - Austrijai.
1963 m. visas ežeras užšalo. Nuo to laiko tai nepasikartojo.
Geografija ir hidrologija
Konstanco ežeras susideda iš dviejų pagrindinių dalių: didesnio Obersee (Aukštutinio ežero) ir mažesnio Untersee (Žemutinio ežero). Juos jungia trumpas Seerheino (Konstanco upės) ruožas aplink Konstancą. Ežero krantus puošia keli dideli miestai ir kurortai – tarp jų Konstancas (Konstanz), Bregencas, Frydrichshafenas, Meersburgas, Bodmanas ir kiti. Dėl didelio vandens tūrio ir gylio ežeras turi palyginti stabilią vandens temperatūrą ir klimato įtaką aplinkiniams regionams.
Salos ir kultūros paveldas
Mainau yra žinoma kaip „gėlių sala“ – ten yra sodai, botanikos kolekcijos ir drugelių namas, pritraukiantys turistus ištisus metus. Lindau garsėja istoriniu senamiesčiu ir uosto promenada su bokštu ir liūto skulptūra. Reichenau saloje veikia senovės vienuolyno kompleksas (XI–XIV a.), kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl reikšmingos viduramžių bažnytinės architektūros ir kultūrinio paveldo.
Ekologija ir apsauga
Bodeno ežeras ilgą laiką susidūrė su eutrofikacijos (maistinių medžiagų pertekliaus) problemomis XX a. viduryje, todėl buvo imtasi priemonių nuotekų valymui ir žemės ūkio taršos mažinimui. Dėl bendrų trilateralių pastangų vandens kokybė ženkliai pagerėjo. Ežeras palaiko įvairų biologinį gyvenimą — čia gyvena skirtingos žuvų rūšys (pvz., upėtakiai, lydekos, ešeriai, kuojos, šamai) ir įvairūs vandens paukščiai, o pakrantėse yra svarbios poilsio ir perimvietės vietos paukščiams.
Tarptautinis koordinavimas vykdomas per bendras institucijas ir sutartis, kurios stebi vandens kokybę, riboja teršalų išmetimus ir koordinuoja apsaugos priemones. Pavyzdžiui, veikia tarptautinės komisijos, skirtos ežero apsaugai ir tyrimams.
Teisiniai ir administraciniai aspektai
Nors ežero sienos nėra visiškai sureguliuotos tarptautiniu mastu, praktiniai klausimai — laivyba, žvejyba, aplinkos apsauga ir saugumas vandenyje — sprendžiami per dvišales ir trigalves sutartis bei bendras komisijas. Dėl teisinių neatitikimų kartais kyla diplomatinės diskusijos, tačiau kasdienė veikla ežere vyksta pagal sutartis, leidimus ir bendrą praktiką.
Turizmas, laivyba ir transportas
Bodeno ežeras yra svarbi turizmo zona: platus pramogų spektras apima buriavimą, laivų kruizus, vandens sportą, paplūdimio maudynes ir žvejybą. Tradicinės garlaivio ir laivybos linijos sujungia pagrindinius uostus ir miestus, o keltai ir kitos krovinių bei keleivių jungtys palengvina regioninį susisiekimą. Aplink ežerą driekiasi gerai pažymėtos pėsčiųjų ir dviračių trasos, pritraukiančios keliautojus ir sportininkus (populiarus aplink ežerą vėlai pavasarį – rudenį).
Išvados ir įdomybės
- Plotas: apie 564 km2.
- Gylis: giliausia vieta – 254 m.
- Politinis statusas: ežero krantai priklauso trims šalims, o sienų padėtis dalinai ginčijama.
- Istorinė įdomybė: 1963 m. visas ežeras užšalo — tai retas gamtos reiškinys, nuo to laiko nepasikartojęs.
Konstanco (Bodeno) ežeras jungia gamtines vertybes, istorinį paveldą ir aktyvią tarptautinę bendradarbiavimo praktiką — dėl to jis išlieka svarbiu gamtos, kultūros ir turizmo centru Vidurio Europoje.
Ežeras iš kosmoso
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Bodeno ežeras?
A: Bodeno ežeras, dar vadinamas Konstanco ežeru, yra didelis Reino upės ežeras Vokietijos ir Šveicarijos bei Austrijos pasienyje.
K: Kokio dydžio yra Bodeno ežeras?
A: Bendras Bodeno ežero plotas yra apie 564 km2 (218 kv. mylių).
K: Kiek ežere yra salų?
A: Ežere yra trys pagrindinės salos: Lindau ir Mainau, esančios Obersee, ir Reichenau, esanti Untersee.
K: Kiek ilgio yra Obersee ežeras?
A: Obersee ilgis nuo Bregenco iki Bodmano-Ludvigshafeno yra apie 63 km.
K: Su kuriomis šalimis ribojasi ežeras?
A: Ežeras yra Austrijos, Vokietijos ir Šveicarijos siena.
Klausimas: Kas reglamentuoja teisinius klausimus, pavyzdžiui, laivybą ar žvejybą prie Bodeno ežero?
A: Teisiniai klausimai, pavyzdžiui, laivyba ar žvejyba aplink Bodeno ežerą, reglamentuojami atskirais susitarimais.
K: Kada paskutinį kartą užšalo visas ežeras?
A: Paskutinį kartą visas ežeras užšalo 1963 m.
