Ana Pavlova (1881 m. vasario 12 d. Sankt Peterburgas - 1931 m. sausio 23 d. Haga, Nyderlandai) - XX a. pradžios rusų, vėliau anglų balerina.

Ji laikoma viena geriausių klasikinio baleto šokėjų istorijoje. Ji buvo pagrindinė Imperatoriškojo rusų baleto ir Sergejaus Diagilevo "Ballets Russes" artistė.

Pavlova labiausiai pripažinta dėl "Mirštančios gulbės" vaidmens. Šį trumpą (vos keturių minučių) baletą ji šoko apie 4000 kartų. Choreografiją sukūrė Michailas Fokinas. Jos interpretacija padarė įtaką kitiems šokėjams, šokusiems Odetą P. Čaikovskio "Gulbių ežere".

XX a. pradžioje, turėdama savo trupę, Pavlova tapo pirmąja balerina, surengusia baleto gastroles visame pasaulyje.

Gyvenimas ir karjera

Ana Pavlova gimė vargingai gyvenančioje šeimoje Sankt Peterburge. Baigusi Imperatoriškąją baleto mokyklą 1899 m., ji stojo į Mariinskio (Imperatoriškąjį) teatrą ir pamažu išgarsėjo dėl savo išskirtinio šokio stiliaus. Nors jos figūra buvo smulkesnė ir kūnas – jautresnis nei tradicinių „idealų“, ji išugdė išskirtinį linijų ilgingumą, raiškų rankų judesį ir subtilią mimiką, kas tapo jos asmeniniu ženklu.

1909 m. Pavlova dalyvavo pirmose Ballets Russes gastrolėse, bendradarbiavo su Michailu Fokinu ir kitais to meto avangardo kūrėjais. Vėliau ji įkūrė savo trupę (maždaug 1911 m.), su kuria keliavo po Europą, Ameriką, Australiją, Aziją, Pietų Ameriką ir Afriką. Jos pastangos išplėtė baleto auditoriją: daugelis kraštų pirmą kartą pamatė klasikinį baletą būtent per Pavlovos gastroles.

„Mirštanti gulbė“ ir meninis stilius

„Mirštanti gulbė“ (choreografas Michailas Fokinas, muzika — Camille Saint‑Saëns’o fragmentas iš „Karikatūrų“ / „Le Carnaval des animaux“) tapo Pavlovos vizitine kortele. Per kelias minutes ji sugebėdavo perteikti visą dramą ir trapumą, todėl šis solo, atliekamas apie 4000 kartų, tapo ikoniškas. Jos interpretacija įtakojo vėlesnius Odetos / gulbės vaizdavimus „Gulbių ežere“ bei kitus lyrinius baletus.

Pavlova garsėjo eteriniu, švelniu ir ekspresyviu stiliumi, dažnai vilkėdama minkštą, pailgintą tutu (skirtingą nuo trumpų, standžių „romantiškų“ arba „klasikinių“ sijonų), kuri pabrėždavo jos linijas ir judesio plastiškumą.

Įtaka ir palikimas

  • Tarptautinės gastrolės: Pavlova buvo viena pirmųjų, pademonstravusių baletą plačiai pasaulinei publikai — daugelis šalių sutiko baletą būtent per jos pasirodymus.
  • Kultūrinė įtaka: jos vardas išliko ne tik šokio istorijoje — populiariai skanėstai „pavlova“ tortas yra pavadintas jos garbei; Australija ir Naujoji Zelandija abi pretenduoja į torto kilmę, susijusią su jos gastrolėmis XX a. 2‑ame dešimtmetyje.
  • Ars technologijose: yra išlikę keli ankstyvieji filmavimo įrašai ir fotografijos, leidžiančios suprasti jos artistinę manierą, nors daugumos gyvų pasirodymų neįmanoma atkurti dokumentaliai.
  • Švietimas ir įkvėpimas: Pavlova įkvėpė vėlesnes kartas ir padėjo formuoti modernios balerinų mokyklos estetiką — tiek technikos, tiek sceninės raiškos prasme.

Asmeninis gyvenimas ir mirtis

Ana Pavlova ilgą laiką gyveno keliaudama ir vadovavo savo trupėms. Nors apie jos asmeninį gyvenimą žinoma mažiau nei apie profesinę veiklą, žinoma, kad ji buvo atsidavusi šokiui ir rūpinosi trupės nariais bei gyvūnų mylėtojais — garsėja pasakojimų apie jos meilę naminėms gyvūnams.

Ji mirė 1931 m. sausio 23 d. Hagoje, būdama 49 metų, sirgdama plaučių ligomis (pleuritu/pneumonija). Jos atminimas gyvena scenose, šokių mokyklose, memorialuose ir literatūroje visame pasaulyje.

Ar verta žinoti

  • Ana Pavlova išpopuliarino trumpą, dramatišką solo „Mirštanti gulbė“, kuris tapo vienu labiausiai atpažįstamų baleto numerių.
  • Jos karjera parodė, kad klasikinis baletas gali užkariauti platesnę auditoriją už Europos elitinių scenų ribų.
  • Jos stilius — minkštas, ilgas ir labai ekspresyvus — iki šiol veikia baleto interpretacijas ir kostiumų estetiką.