Gulbių ežeras

Baleto istorija

1 veiksmas: 1. Scena - uždanga pakyla į princo Zygfrydo gimtadienio vakarėlį. Jam 21-eri. Kitą vakarą vyks didingas pokylis. Jis turi išsirinkti nuotaką iš šešių atvykusių princesių. Jo auklėtojas Volfgangas linksmuoliams pristato būrį valstiečių. 2. Valsas. 3. Scène. Įeina karalienė motina. Ji mano, kad Zygfridas lengvabūdiškas. Karalienė motina išeina. Benno ragina princą tęsti linksmybes. 4. Pas de trois. Šokiai valstiečiams. 5. Pas de deux. Šokiai linksmuoliams. 6. Pas d'action. Volfgangas girtas griūva. 7. Sujetas. -Saulė leidžiasi. Zygfrydas pasiūlo paskutinį šokį. 8. Danse des coupes. -Vilniečiai šoka polonezą laikydami taures. 9. Finalas. Virš galvų praskrenda gulbių būrys. Benno pasiūlo medžioklę. Princas sutinka. Jie išsiruošia į kelionę.

2 veiksmas: 10. Scène. Mėnulio šviesoje mirguliuojantis ežeras. Zygfridas ir jo draugai stebi, kaip ežero paviršiumi sklendžia būrys gulbių. 11. Scena. Medžiotojai nusitaiko. Paukščiai virsta mergelėmis. Jų vadas klausia Zygfrydo, kodėl jis juos vargina. Ji atsako, kad yra princesė Odetė. Ją ir visas jos drauges piktoji pamotė pavertė gulbėmis. Jas stebi jos pamotės palydovas Von Rotbartas, apsimetęs pelėda. Tik santuokos įžadas gali nutraukti kerus, dėl kurių ji dieną lieka gulbe, o naktį - mergina. 12. Scena. Sigfrydas sako, kad myli Odetą. Ji pažada dalyvauti rytojaus baliuje. Ji įspėja jį, kad jos pamotė yra labai pavojinga. 13. Danse des cygnes. 14 scena. - Auštant išaušta aušra. Odetė ir jos draugės grįžta į ežerą kaip gulbės.

3 veiksmas: Svečiai atvyksta į Zygfrido pilį rinktis princo nuotakos. 16. Baleto trupės šokiai ir des nains. -Visi šoka, įskaitant grupę nykštukų. 17. Scena. -La sortie des invités et la Valse. Atvyksta šešios princesės. 18. Scène. Zygfridas neišsirenka nuotakos iš šešių princesių. Įeina von Rotbartas su savo dukterimi Odile. Ji persirengia Odeta. 19. Pas de six. Princesės šoka. 20. Danse hongroise. 21. Danse espagnole. 22. Danse napolitaine. 23. Danse Mazurka. 24. Scène. Sigfrydas išsirenka Odilę savo nuotaka, manydamas, kad ji yra Odetė. Von Rotbartas pabėga iš salės kaip pelėda. Zygfridas skuba į naktį ieškoti Odetos.

• Vėliau P. Čaikovskis į trečiąjį veiksmą įtraukė pas de deux, kuris žinomas kaip "Juodosios gulbės pas de deux".

4 veiksmas: 25. Entr'acte. 26. Scène. Odetos draugai laukia jos grįžtančios prie ežero. 27. Šokis su mažosiomis mergaitėmis. 28. Scène. Odetė krenta į draugių rankas. Ji papasakoja jiems, kas nutiko. Pakyla audra. Zygfridas pasiekia Odetą. 29. Scenos finalas. Jis prašo jos atleisti jam. Ji miršta iš sielvarto jo glėbyje. Jis išmeta jos karūną į vandenį. Bangos jį užlieja. Gulbės nuskrenda per ežerą.

Libretas ir partitūra

1871 m. P. Čaikovskis vasarojo Ukrainoje pas savo seserį Aleksandrą Davydovą. Jos namuose Kamenkoje jis parašė trumpą baletą apie gulbes, skirtą jos vaikams. Baleto siužetas buvo paremtas vokiečių pasakos "Gulbių ežeras" motyvais. P. Čaikovskis brandžiame "Gulbių ežere" panaudojo šio vaikiško baleto muzikinę temą. Daugiau apie šį baletą vaikams žinoma nedaug.

1875 m. Vladimiras Begičevas paprašė P. Čaikovskio parašyti baletą apie gulbes. Begičevas buvo atsakingas už Imperatoriškųjų teatrų repertuarą. Čaikovskis priėmė jo kvietimą parašyti baletą. Rimskiui-Korsakovui jis sakė: "Sutikau dirbti iš dalies dėl to, kad noriu pinigų, bet taip pat dėl to, kad jau seniai norėjau išbandyti savo jėgas kuriant tokią muziką." Rugpjūtį jis baigė dviejų veiksmų eskizus. Baletą baigė 1876 m. balandžio 10 d.

Neaišku, kas parašė baleto libretą. Programoje įrašytas ir Begičev, ir šokėjas Vasilijus Gelceris. Tikėtina, kad jie ją parengė remdamiesi pokalbiais su menininkais, kurie susitikdavo Begitčevo salone. Jie taip pat naudojo pasakas iš Johanno Musäuso rinkinio "Volksmärchen der Deutschen" (1782-1986 m.) - vokiečių pasakų ir liaudies pasakų rinkinio.

Sudėtis

Priimdamas P. Čaikovskis neturėjo patirties rašant baleto muziką profesionaliam teatrui. 1875 m. jis pradėjo kurti "Gulbių ežerą". Tai buvo pirmasis jo baletas. Jis studijavo kitų autorių baleto muziką. Jam patiko Leo Delibes'o muzika ir baletai. Čaikovskis manė, kad Delibeso muzika graži ir melodinga. Tačiau Čaikovskis "Gulbių ežerą" būtų grindęs simfonine skale. Rašydamas muziką "Gulbių ežerui", Čaikovskis siekė išvengti homoseksualumo carinėje Rusijoje. Rusija buvo represyvi valstybė. Homoseksualai buvo siunčiami į kalėjimą, tremiami arba išsiunčiami iš šalies. Simfonijos nesumažino streso taip, kaip baleto muzika; Čaikovskis į simfonijas turėjo sudėti per daug savo vidinio gyvenimo. 1875 m. gegužę jis buvo pasamdytas parašyti "Gulbių ežerą". Muziką baigė 1876 m. balandį. Už muziką atsakingas Didžiojo teatro valdininkas manė, kad P. Čaikovskio muzikos neįmanoma suprasti. P. Čaikovskio mažųjų baletų muzikos leitmotyvas, skirtas jo dukterėčioms ir sūnėnams, imtas vadinti "Gulbių giesme". Šį leitmotyvą P. Čaikovskis panaudojo "Gulbių ežere".

Baleto personažai

• Odetė, gulbių princesė. Odetė dieną yra gulbė (kaip ir jos seserys gulbės), o naktį - mergelė. Ji pasirodo 2 ir 4 veiksmuose ir labai trumpai 3 veiksme.
• Princas Zygfrydas, Odetės meilužis. Princas Zygfridas įsimyli Odetą ir pažada būti jai amžinai ištikimas. Jis netyčia išduoda Odetą. Jis pasirodo visuose keturiuose veiksmuose.
• Von Rotbartas yra burtininkas, kuris Odetę ir jos seseris gulbes laiko įkalintas magiškame užkeikime. Jis įgauna pelėdos pavidalą. Jis nugalimas baleto pabaigoje. Jis pasirodo 2, 3 ir 4 veiksmuose. Kartais jis vadinamas Rotbartu. Jo vardas reiškia "Raudonbarzdis".
• Odilė, fon Rotbarto duktė. Ji persirengusi Odeta. Ji apgauna princą, kad šis pažadėtų jai meilę per pokylį, ir taip princas išduoda Odetą. Ji pasirodo tik trečiajame veiksme. Kartais Odetą vaidinanti balerina atlieka ir Odilės vaidmenį.
• Volfgangas, princo auklėtojas. Volfgangas paprastai pasirodo 1 veiksme. Jis prisigeria vyno. Jis pasirodo 1 ir 3 veiksmuose.
• Benno, princo draugas. Benno pasiūlo princui ir jo draugams medžioti gulbes 1 veiksme. Benno pasirodo 1 ir 3 veiksmuose.
• Karalienė motina, Zygfrydo motina. Karalienė motina nori, kad jos sūnus išsirinktų nuotaką. Paprastai ji įteikia jam arbaletą kaip gimtadienio dovaną 1 veiksme. Ji pasirodo 1 ir 3 veiksmuose. Karalienė motina yra pantomimos vaidmuo.

Pavelas Gerdtas kaip princas Zygfridas 1895 m. Sankt Peterburgo atgimimo spektaklyje

Baleto struktūra

• Uvertiūra

1 veiksmas

• Nr.1: Scène
• Nr.2: Nr. 2: Valsas (valsas)
• Nr.3: Scène
• Nr.4: Pas de trois
• Nr.5: Pas de deux
• Nr.6: Pas d'action
• Nr.7: Sujet
• Nr.8: Danses des couppes {Goblet Dance}
• Nr.9: Finalas

2 veiksmas

• Nr.10: Scène
• Nr.11: Scène
• Nr.12: Scène
• Nr.13: Danses des cygnes
• Nr.14: Scène

3 veiksmas

• Nr.16: "Baleto trupės ir nykštukų šokis" (šokis baleto trupei ir nykštukams)
• Nr.17: Scène -La sortie des invités et la Valse (Svečių atvykimas ir valsas)
• Nr.18: Scène
• Nr.19: Pas de six (Šokis šešioms princesėms)
• Nr.20: Danse hongroise (vengrų šokis)
• Nr.21: Danse espangnole (ispaniškas šokis)
• Nr.22: Danse napolitaine (Neapolio šokis)
• Nr.23: Mazurka (Mazurka)
• Nr.24: Scène
• Kažkuriuo metu po pirmojo spektaklio Čaikovskis po Mazurkos įterpė įspūdingą pas de deux (dabar vadinamą "Juodosios gulbės pas de deux").

4 veiksmas

• Nr.25: Entr'acte
• Nr.26: Scène
• Nr.27: Danse des petits cygnes (Mažųjų gulbių šokis)
• Nr.28: Scène
• Nr.29: Scène finale

Pierina Legnani Odetės vaidmuo Sankt Peterburgo atgimimo spektaklyje, 1895 m.

Muzika

Johnas Warrackas atkreipia dėmesį į tai, kad Čaikovskis istorijos dramatizmą perkėlė į muziką: "Tragedijos tonacija B jis pradeda muzikinį "siužetą", kuriame tamsiosios Rotbarto jėgos siekia tempti tonaciją žemyn į plokštesnes tonacijas. Kita vertus, pagrindinis veiksmas vyksta A tonacijos srityje". P. Čaikovskis subalansavo visus muzikinius kūrinio komponentus. "Divertismentai yra lengviausios, patraukliausios jo muzikinės manieros, - rašo Warrackas, - siužetą plėtojantys šokiai turi gana daugiau muzikinio turinio, o pasakojimo ir veiksmo scenos yra jo "simfoninės" manieros." Kritikai teigė, kad P. Čaikovskio muzika buvo "per daug triukšminga, per daug "vagneriška" ir per daug simfoninė".

"Mažųjų gulbių šokis" iš 4 veiksmo

Pirmasis atlikimas

"Gulbių ežero" repeticijos prasidėjo dar prieš P. Čaikovskiui užbaigiant partitūrą ir truko 11 mėnesių. Visi spektaklyje dalyvavę žmonės niekada nebuvo girdėję tokios sudėtingos baleto partitūros. Jie apibūdino muziką kaip "nešokamą". Netgi dirigentas iš nevilties dėl muzikos skėlė rankas į viršų.

Choreografas Julius Reisingeris buvo nekompetentingas, o scenografija nebuvo vientisa, nes ją kūrė trys skirtingi žmonės. Be to, tuo metu Didžiajame teatre kilo problemų, be kita ko, trūko baletmeisterio, kuris galėtų sukurti spektaklį pagal partitūrą. Odetos vaidmuo buvo patikėtas ne aukščiausios klasės šokėjui, o antraeiliam talentui. Priežastis galėjo būti politinė.

Pirmą kartą "Gulbių ežeras" buvo parodytas 1877 m. kovo 4 d. Maskvos Didžiajame teatre. Šokius sukūrė Julius Reisingeris. Odetą šoko Paulina Karpakova. Į "Gulbių ežerą" ji perkėlė keletą jai patikusių numerių iš kitų baletų. Baletas patyrė nesėkmę. 1883 m. Didysis teatras baletą išbraukė iš repertuaro. Tuo metu griuvo dekoracijos. Tik 1901 m. Aleksandras Gorskis pastatė naują "Gulbių ežero" pastatymą Didžiajame teatre.

Ką žmonės galvojo apie baletą

P. Čaikovskio baletai

"Gulbių ežeras" (1877 m.) Miegančioji gražuolė (1890) Riešutinė (1892)

·         v ·         t ·         e

Pirmasis "Gulbių ežero" spektaklis buvo katastrofa. Hermanas Laroche'as rašė: "Turiu pasakyti, kad niekada nemačiau prastesnio pasirodymo Didžiojo teatro scenoje. Kostiumai, dekoracijos ir mašinos nė kiek neslėpė šokių tuštumos. Nė vienas baletomanas nepatyrė net penkių minučių malonumo". Jis gyrė muziką. Jis rašė, kad P. Čaikovskis buvo "puikios nuotaikos... jis buvo pačioje savo genijaus viršūnėje". Čaikovskio brolis Modestas rašė: "Spektaklio skurdumas, t. y. dekoracijos ir kostiumai, išskirtinių atlikėjų nebuvimas, baletmeisterio vaizduotės silpnumas ir, galiausiai, orkestras... visa tai kartu leido [Čaikovskiui] pagrįstai kaltę dėl nesėkmės suversti kitiems." Vis dėlto baletas sulaukė nedidelės sėkmės tarp teatro žiūrovų. Nuo premjeros Didžiajame teatre 1877 m. iki paskutinio spektaklio 1883 m. jis buvo parodytas 33 kartus.

Sankt Peterburgo revizija, 1895 m.

P. Čaikovskis mirė 1893 m. lapkričio 6 d. Po jo mirties žmonės pradėjo labiau domėtis jo muzika. Levas Ivanovas buvo Sankt Peterburgo Marijos teatro baletmeisterio asistentas. Jis sukūrė naujus šokius antrajam veiksmui. Šis veiksmas buvo parodytas 1894 m. kovo 1 d. Marijos teatre vykusiame koncerte P. Čaikovskiui atminti. Odetą šoko Pierina Legnani. Pakeistas veiksmas sulaukė didelės sėkmės. Jis buvo pristatytas dar kartą ir sulaukė dar didesnio pasisekimo. Marius Petipa buvo Marijos teatro baletmeisteris. Jis buvo sužavėtas šių dviejų pristatymų sėkme. Jis priėmė sprendimą Marijos teatre pastatyti visą baletą. Jis sukūrė 1 ir 3 veiksmų šokius, o Ivanovas - 2 ir 4 veiksmų šokius.

Riccardo Drigo buvo Marijos orkestro dirigentas. Jis atsisakė kai kurių baleto numerių. Jis orkestravo tris fortepijoninius numerius iš P. Čaikovskio op. 72. Paskui juos įtraukė į baletą. Šie trys numeriai buvo "L'Espiègle", "Valse Bluette" ir "Un poco di Chopin". Po to į trečiąjį veiksmą jis įdėjo numerį, kurį galbūt parašė pats.

P. Čaikovskio brolis Modestas šiek tiek pakeitė baleto siužetą. Jis suteikė baletui laimingą pabaigą. Naujasis "Gulbių ežeras" buvo parodytas 1895 m. sausio 27 d. Marijos teatre. Odetą ir Odilę šoko Pierina Legnani. Baletas sulaukė didelės sėkmės. Šią baleto versiją paprastai žiūrime ir šiandien.

Marijos teatras, Sankt Peterburgas

Trisdešimt du fouettés en tournant

"Gulbių ežeras" garsėja 32 fouettés en tournant 3 veiksme. Šiuos fouettés šoka "Juodosios gulbės" pas de deux pabaigoje balerina Odilė. Šį pasą P. Čaikovskis sugalvojo vėliau. Jis nebuvo įtrauktas į originalų pastatymą. Jį sudaro įžanginis adagio, po kurio seka vyriškos lyties šokėjui skirta variacija. Po to seka variacija balerinai. Viskas baigiama veržliu judesiu abiem šokėjams, į kurį įeina fouettés. Pirmą kartą Pierina Legnani šoko fouettés 1895 m. Marijos teatro spektaklyje. Baleto žiūrovams buvo neaišku, kas yra 32 fouettés. Kai kurie manė, kad tai tik triukas. Kitiems jos atrodė jaudinančios. Šie baleto žiūrovai eidavo į kiekvieną spektaklį, kad suskaičiuotų sukinių skaičių.

Šokėja, atliekanti fouettés en tournant

Kiti ankstyvieji kūriniai

"Gulbių ežeras" tapo žinomas Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose netrukus po to, kai 1895 m. Marijos teatre buvo pristatyta pataisyta versija. Pirmą kartą Europoje jis buvo parodytas 1907 m. birželį Prahoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose jis pirmą kartą buvo parodytas 1911 m. gruodį Metropoliteno operoje. 1911 m. Diagilevo "Ballets Russes" Londone pristatė dviejų veiksmų "Gulbių ežerą". Ballets Russes 1925 m. Londone pristatė vieno veiksmo versiją. Visą "Gulbių ežerą" 1934 m. lapkričio mėn. pirmą kartą Anglijoje pristatė "Sadler's Wells" baletas. Odetą vaidino balerinos Mathilde Kchessinska, Anna Pavlova ir Margot Fonteyn. Pavelas Gerdtas 1895 m. Sankt Peterburgo spektaklyje vaidino princą Zygfrydą. Princą Zygfrydą taip pat vaidino Nižinskis ir Rudolfas Nurejevas.

Gulbių ežeras (Čekija, 2009)

Struktūra

Šiame palyginime naudojama P. Čaikovskio partitūra. Ji gali skirtis nuo Riccardo Drigo partitūros, kuri paprastai atliekama šiandien. Kiekvieno numerio pavadinimai paimti iš originalios publikuotos partitūros. Kai kurie numeriai pavadinti tiesiog kaip muzikinės nuorodos, o tie, kurie nėra, išversti iš originalių prancūziškų pavadinimų.

Įvadas

Moderato assai - Allegro non troppo - Tempo I

I veiksmas

Nr. 1 Scène: Allegro giusto

Nr. 2 Valsas: Tempo di valse

Nr. 3 Scène: Allegro moderato

Nr. 4 Pas de trois

I. Intrada (arba Entrée): Allegro

II. Andante sostenuto

III. Allegro semplice, Presto

IV. Moderato

V. Allegro

VI. Koda: Allegro vivace

Nr. 5 Pas de deux dviem linksmuoliams (šis numeris vėliau tapo "Juodosios gulbės pas de deux")

I. Tempo di valse ma non troppo vivo, quasi moderato

II. Andante - Allegro

III. Tempo di valse

IV. Koda: Allegro molto vivace

Nr. 6 Pas d'action: Andantino quasi moderato - Allegro

Nr. 7 Sujet (Įžanga į šokį su taurėmis)

Nr. 8 Šokis su taurėmis: Tempo di polacca

Nr. 9 Finalas: Sujet, Andante

II veiksmas

Nr. 10 Scène: Moderato

Nr. 11 Scène: Allegro moderato, Moderato, Allegro vivo

Nr. 12 Scène: Allegro, Moderato assai quasi andante

Nr. 13 Gulbių šokiai

I. Tempo di valse

II. Moderato assai

III. Tempo di valse

IV. Allegro moderato (šis numeris vėliau tapo garsiuoju Gulbių šokiu)

V. Pas d'action: Andante, Andante non troppo, Allegro (medžiaga pasiskolinta iš "Undinos")

VI. Tempo di valse

VII. Koda: Allegro vivo

Nr. 14 Scène: Moderato

III veiksmas

Nr. 15 Scène: Allegro giusto

Nr. 16 Ballabile: Baleto trupės ir nykštukų šokis: Moderato assai, Allegro vivo

Nr. 17 Svečių įėjimas ir valsas: Allegro, Tempo di valse

Nr. 18 Scène: Allegro, Allegro giusto

Nr. 19 Grand Pas de six.

I. Intrada (arba Entrée): Moderato assai

II. 1 variacija: Allegro

III. 2 variacija: Andante con moto

IV. 3 variacija: Moderato

V. 4 variacija: Allegro

VI. 5 variacija: Moderato, Allegro semplice

VII. Didžioji koda: Allegro molto

I priedėlis

Anos Sobeščanskajos pas de deux pagal originalią Léono Minkaus muziką (dar žinomas kaip Čaikovskio pas de deux)

Nr. 20 Vengrų šokis: Czardas - Moderato assai, Allegro moderato, Vivace

II priedėlis

Nr. 20a Rusiškas šokis poniai Pelagei Karpakovai: Moderato, Andante semplice, Allegro vivo, Presto

Nr. 21 Ispaniškas šokis: Allegro non troppo (Tempo di bolero)

Nr. 22 Neapolietiškas / venecijietiškas šokis: Allegro moderato, Andantino quasi moderato, Presto

Nr. 23 Mazurka: Tempo di mazurka

Nr. 24 Scène: Allegro, Tempo di valse, Allegro vivo

IV veiksmas

Nr. 25 Entr'acte: Moderato

Nr. 26 Scène: Allegro non troppo

Nr. 27 Mažųjų gulbių šokis: Moderato

Nr. 28 Scène: Allegro agitato, Molto meno mosso, Allegro vivace

Nr. 29 Scène finale: Andante, Allegro, Alla breve, Moderato e maestoso, Moderato