Vasilijus Smyslovas (1921 m. kovo 24 d. – 2010 m. kovo 27 d.) – gimė ir mirė Maskvoje; Rusijos šachmatų didmeistris, 1957–1958 m. pasaulio šachmatų čempionas.p376 Jis buvo žinomas kaip vienas universaliausių ir muzikaliausių žaidėjų – tiek savo šachmatų intuityviu, harmoningai organizuojamu žaidimu, tiek baritoniniu dainavimu.

Biografija ir karjera

Smyslovas aktyviai dalyvavo tarptautinėse varžybose nuo 1940-ųjų. Jis kandidatavo į pasaulio čempionus aštuonis kartus (1948, 1950, 1953, 1956, 1959, 1965, 1983 ir 1985 m.). 1948 m. jis buvo vienas iš penkių žaidėjų, atrinktų dalyvauti pasaulio čempionato turnyre po Aleksandro Alechino mirties; nors tuomet jo atranka kai kuriems kėlė abejonių, Smyslovas įrodė savo klasę užimdams antrąją vietą po Michailo Botvinniko. 1953 ir 1956 m. jis triumfavo dvigubo rato Kandidatų turnyruose.

Pasaulio čempionato mačai su Botvinniku

Smyslovas sugrūdo tris pasaulio čempionato mačus su savo artimiausiu konkurentu Michailu Botvinniku – visi trys vyko Maskvoje. 1954 m. jų mačas baigėsi lygiosiomis (Botvinnikas išlaikė titulą), 1957 m. Smyslovas nugalėjo ir tapo pasaulio čempionu, o 1958 m. Botvinnikas laimėjo revanšinį mačą ir susigrąžino titulą.

Pagrindiniai pasiekimai

  • Dvigubas SSRS čempiono titulas (1949, 1955).
  • Vienas iš nedaugelio šachmatininkų, pasiekusių aukščiausią lygį tiek jaunesnėse, tiek vyresnėse amžiaus grupėse: 1991 m. Smyslovas laimėjo pirmąjį pasaulio senjorų šachmatų čempionatą.
  • Rekordinis 17 olimpinių medalių skaičius šachmatų olimpiadose – tai vienas iš įspūdingiausių rodiklių žaidėjo pasirodymų istorijoje.
  • Penkiuose Europos komandiniuose čempionatuose Smyslovas laimėjo iš viso dešimt aukso medalių (komandinių ir asmeninių).
  • Ilgaamžė karjera: aktyviai ir sėkmingai varžybose jis žaidė kelis dešimtmečius, pavyzdžiui, 1983 m. pateko į pasaulio čempionato kandidatų mačų finalą, o iš profesionalių varžybų oficialiai pasitraukė 2001 m.

Žaidimo stilius ir indėlis

Smyslovas buvo vertinamas už itin rafinuotą pozicinį žaidimą, grakščią figūrų harmoniją ir puikų endspielų (galutinių žaidimo stadijų) supratimą. Jo partijos dažnai pasižymėjo natūraliu plano vystymu, minimaliais klaidų skaičiais ir gebėjimu paversti subtilią strateginę persvarą taškais. Dėl to jis buvo laikomas vienu iš geriausių „universalių“ žaidėjų – tvirtu tiek atakose, tiek techniniuose galutiniuose žaidimuose.

Smyslovo pavardė įėjo ir į atskirų atidarymų bei variantų literatūrą: keletas eilučių ir idėjų šachmatų teorijoje yra žinomos jo vardu arba siejamos su jo partijomis. Jis taip pat aktyviai analizavo ir rašė apie šachmatus, sudarė ir atrinko daugybę pažymių partijų, kurios iki šiol vertinamos mokymuisi.

Asmeninis gyvenimas ir muzikinis talentas

Be šachmatų, Smyslovas buvo ir profesionalaus lygio baritonas. Jo dainavimas tapdavo įprastu vakaro priedu daugelyje didžiųjų turnyrų: dažnai vakaro koncertus papildydavo ir kito garsaus didmeistrio, Taimanovo, fortepijoniniai rečitaliai. Šis dvigubas menininkų – šachmatininko ir muzikanto – talentas pabrėždavo Smyslovo reputaciją kaip kultūringo ir universalaus intelektualo, gebančio įnešti estetikos į tiek partijos, tiek koncerto erdvę.

Paveldo vertinimas

Vasilijaus Smyslovo palikimas šachmatams yra platus: nuo įtaigios grožio paieškos partijoje iki techninių endspielų pavyzdžių ir ilgalaikės sportinės karjeros pavyzdžio. Jo pasiekimai ir ilgaamžiškumas tapo etalonu naujoms kartoms. Daug šachmatininkų vertina Smyslovą ne tik kaip čempioną, bet ir kaip mokytoją – jo partijos dažnai cituojamos šachmatų literatūroje kaip pavyzdinės pozicinio mąstymo demonstracijos.

Anatolijaus Karpovo duoklė: Karpovas ir kiti vėlesni čempionai savo vertinimuose pabrėžė Smyslovo išskirtinį techninį meistriškumą, eleganciją žaidime ir didelį indėlį į šalies bei pasaulio šachmatų kultūrą.