Turkų abėcėlė: raidės İ ir I (su tašku ir be taško)
Sužinokite Turkų abėcėlės raidžių İ ir I skirtumus, tarimą (/i/ vs /ɯ/), aiškius pavyzdžius (İstanbul, Diyarbakır) ir iliustracijas paaiškinimui.
I su taškais ir be taškų yra dvi skirtingos turkų abėcėlės raidės. Viena iš jų (İ, i) virš savęs turi tašką, o kita (I, ı) — ne. Tai galioja ir didžiosioms, ir mažosioms raidėms (žr. paveikslėlį). Ši taškinės ir be taško diferencijacija yra esminė turkų rašybai ir įtakoja tiek tarimą, tiek didžiųjų/mažųjų raidžių keitimą tekste.
Tarimas: I be taško turi /ɯ/ garsą (artimas uždaram neskambiam [ɯ], t. y. uždaras, užpakalinis, neapvalus balsis), o İ su tašku — /i/ garsą (mažas, priekis, skaidrus balsis). Pateikiame pavyzdžius, kad būtų aiškiau:
- İstanbul /isˈtanbuɫ/ (prasideda i, ne ı).
- Diyarbakır /dijaɾˈbakɯɾ/ (pavyzdys, kur pirmasis ir paskutinis balsiai rašomi ir tariami skirtingai: i ir ı).
- kır /kɯɾ/ („kraštas, kaimas“) vs kir /kir/ („nešvara“): skirtumas tarp ı ir i lemia ir reikšmę, ir tarimą.
Didžiųjų ir mažųjų raidžių ryšys (case mapping): turkų abėcėlėje didžiųjų ir mažųjų raidžių susiejimas nėra toks, kokį dažnai daro dauguma Europos kalbų. Svarbiausios taisyklės:
- Mažoji i (U+0069) didžiajai raidinei formai tampa İ (U+0130) — tai didžioji raidė SU tašku.
- Didžioji I (U+0049) mažajai formai tampa ı (U+0131) — tai mažoji raidė BE taško.
- Todėl automatinis žodžių didinimas arba mažinimas (upper/lower case) kompiuteryje turi vykti naudojant turkišką lokalę; kitaip gali gauti klaidingą i/ı konvertaciją.
Unicode kodai yra: İ — U+0130 (HTML İ), ı — U+0131 (HTML ı). Programuojant arba dirbant su tekstais internete, geriausia naudoti turkų lokalę (pvz., "tr-TR") funkcijoms, kurios keičia raidžių dydį ar lygina tekstus, kad būtų išvengta klaidų (pvz., pavadinimų, paieškos ir rūšiavimo atveju).
Kitose kalbose: kai kuriose kitose tiurkų kalbose, kuriose vartojami lotyniški rašmenys, pavyzdžiui, azerbaidžaniečių ir totorių kalbose, taip pat vartojamos abi I rūšys. Tačiau, priešingai nei su raidėmis i/ı, raidė j (dažnai sutinkama Vestern abėcėlėse) elgiasi kaip daugelyje Europos kalbų: mažoji j turi tašką, o didžioji J — be taško. Tai primena situaciją indoeuropiečių kalbose, kuriose taškelis taip pat yra tik mažajame j symbole.
Praktiniai patarimai:
- Jei rašote turkų žodžius arba dirbate su vardais (pvz., ISTANBUL vs İstanbul), naudokite turkišką lokalę, kad didinimas/mažinimas būtų taisyklingi.
- Norint parašyti İ arba ı be specialių simbolių, patogiausia naudoti turkų klaviatūrą; mobiliajame telefone ilgai paspaudus raidę „i“ paprastai pasirodo pasirinkimai su/ be taško.
- Jei reikia įterpti simbolį programiškai arba HTML, galite naudoti Unicode kodus U+0130 ir U+0131 arba HTML entitetus İ (İ) ir ı (ı).
Trumpai tariant: skirtumas tarp İ/i ir I/ı yra tiek tarimo, tiek rašymo klausimas — tai viena iš svarbiausių savybių, daranti didelę įtaką reikšmei, rašybai ir kompiuteriniam tekstų apdorojimui turkų kalboje.
Didžiosios ir mažosios raidės be taškų ir su taškais.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokios yra taškinės ir be taškų turkų abėcėlės raidės?
A: Turkijos abėcėlės taškinės ir be taškų raidės yra I (ı) ir İ (i).
K: Ar ir didžiosios, ir mažosios šių raidžių formos turi taškus?
Atsakymas: Taip, tiek didžiosios, tiek mažosios I ir İ raidės turi taškus.
K: Kuo skiriasi I be taškų ir İ su taškais?
Atsakymas: I be taškų turi /ɯ/ garsą, o İ su taškais - /i/ garsą.
K: Ar galite pateikti žodžio, kuriame vartojamas taškinis İ, pavyzdį?
Atsakymas: "İstanbul" yra žodžio, kuriame vartojamas taškinis İ, pavyzdys. Jis tariamas kaip /isˈtanbuɫ/.
K: Kokiose kitose tiurkų kalbose vartojamos abi I formos?
A: Azerbaidžaniečių ir totorių kalbose, be kitų tiurkų kalbų, vartojančių lotyniškus rašmenis, taip pat vartojama ir taškinė İ, ir be taško I.
K: Ar turkų abėcėlėje yra taškinė ar be taško J raidės forma?
A: Ne, turkų abėcėlėje nėra nei taškinės, nei be taško raidės J formos.
Klausimas: Ar Unicode egzistuoja J be taškų?
Atsakymas: Taip, Unicode yra raidė J be taško (ȷ).
Ieškoti