Norvegų kalba

Norvegų kalbos istorija

Senoji norvegų kalba

Senoji norvegų kalba - tai kalba, kuria prieš šimtus metų buvo kalbama Skandinavijoje vikingų laikais. Ji labai panaši į dabartinę islandų kalbą46453. Taip yra todėl, kad daugelis vikingų plaukė iš Norvegijos į Islandiją, norėdami pabėgti nuo Norvegijos karalių, kurie vertė žmones mokėti didelius mokesčius, valdžios.

Bokmål

XIII a. Juodoji mirtis pražudė du trečdalius Norvegijos gyventojų. Danijos karaliai ir karalienės pastebėjo, kad Norvegija yra silpna ir bejėgė, todėl aneksavo Norvegiją (pavertė ją Danijos dalimi). Šimtus metų Norvegiją valdė danai. Visi valdovai, kunigai, dvarų savininkai ir didikai buvo danai. Daugelis jų apsigyveno Norvegijoje. Todėl šiandieninė standartinė norvegų kalba (Bokmål) yra panaši į danų kalbą. Norvegams nebuvo leidžiama spausdinti knygų norvegų kalba. Norintys studijuoti turėjo vykti į Daniją arba Vokietiją.

1814 m. Danija pralaimėjo karą ir turėjo atiduoti Norvegiją Švedijai. Tada norvegams buvo leista turėti savo universitetą. Pamažu danų kalba susimaišė su norvegų tarmėmis ir tapo dabartine norvegų kalba. Užrašytos norvegų ir danų kalbos atrodo labai panašios, tačiau kalbant jos skamba skirtingai. Danų kalboje daug garsų nuryjami.

Nynorsk

XIX a. keletas žmonių sukūrė kiek kitokią norvegų kalbos formą. Galiausiai ji tapo žinoma kaip "nynorsk". Ji buvo pagrįsta senosiomis norvegų kalbos formomis ir tarmėmis. XX a. buvo bandoma sujungti bokmolio ir nynorskio kalbas į vieną, tačiau tai nepavyko. Šiandien Norvegijoje nynorsk kalba maždaug vienas iš devynių ar dešimties žmonių. Vaikai mokykloje turi mokytis abiejų formų.

Norvegų abėcėlė

Norvegų abėcėlę sudaro 29 raidės. Tai tos pačios raidės, kaip ir anglų abėcėlėje, ir trys papildomos balsės: [æ ø å] klaidos: {{lang}}: tekstas pažymėtas kursyvu (pagalba)

Raidės c, q, w, x ir z vartojamos tik iš kitų kalbų pasiskolintuose žodžiuose.