Australopitekai: Australopithecus ir Paranthropus – apibrėžimas ir ypatybės

Australopitekai: sužinokite Australopithecus ir Paranthropus ypatybes, evoliuciją, anatomiją ir gyvenimo būdą nuo Mioceno iki Pleistoceno — atraskite homininų kilmę.

Apibrėžimas ir laiko skalė

Australopitekai (dažnai sutrumpintai – australos) yra bendras terminas, vartojamas apibūdinti giminingų genčių Australopithecus ir Paranthropus rūšims. Šios gentys gyveno plioceno ir pleistoceno epochoje ir priskiriamos homininams. Jos buvo išsiskyrusios tuo, kad daugeliu atžvilgių jau buvo dvikojės, nors išliko daugelis laipiojimo ir medžių naudojimo požymių.

Morfologija ir fiziologija

Australopitekų kūno bruožai rodo tarpinį etapą tarp šiuolaikinių didžiųjų beždžionių ir žmonių. Jų smegenų tūris buvo didesnis už daugumos šiuolaikinių beždžionių, bet žymiai mažesnis nei vėlesnių Homo genties atstovų. Dantų ir dantų lanko išsidėstymas buvo labiau panašus į žmonių nei į beždžionių: trūko didelių ilčių, būdingų kai kurioms beždžionėms (iltiniams dantims), o distalinė dantų morfologija rodo įvairią mitybą.

Viršutinės galūnės buvo proporcingai ilgesnės nei šiuolaikinių žmonių, kas rodo laipiojimo gebėjimus. Klubų, stuburo ir šlaunikaulio morfologija patvirtina, kad jie vaikščiojo stačiais kojomis, tačiau jų ėjimo efektyvumas ir energinis kaulių išdėstymas nebuvo toks pažengęs kaip žmogaus. Be to, didelis lytinis dimorfizmas (patinų dydis žymiai didesnis už patelių) leidžia manyti apie poliginines socialines struktūras – dominuojantį patiną ir kelias pateles, panašiai kaip kai kuriose šiuolaikinėse beždžionėse.

Elgsena, buveinė ir mityba

Australopitekai gyveno įvairiose Rytų ir Pietų Afrikos buveinėse. Vėlyvajame miocene ir pliocene dėl klimato atšalimo ir miškingų buveinių nykimo jie persikėlė į mišrias savanų ir miškų aplinkas, kur reikėjo prisitaikyti tiek vaikštant, tiek laipiojant. Tai paaiškina jų anatominius derinius, leidusius derinti gyvenimą medžiuose ir ant žemės.

Mitybos įvairovė atsispindi dantų formose: kai kurios rūšys turėjo platesnius krūminius dantis, tinkamesnius kietesniems augaliniams produktams ir šakniagumbiams, tuo tarpu kitos vartė įvairesnę dietą. Dėl to Paranthropus dažnai apibūdinamas kaip „tvirtasis“ australopitekas su stipresne žandikaulio ir krūminių dantų konstrukcija, o Australopithecus – kaip „grakštieji“ australopitekai.

Apie įrankių naudojimą žinių mažai: tiesioginių įrodymų nėra gausu, nors vėlesni Homo genties atstovai jau naudojo akmens įrankius. Kai kurios interpretacijos siūlo, kad iš pradžių paprasti aštrūs akmenys ar gamtiniai objektai galėjo būti naudojami ir proto-australopitekų kontekste.

Taksonomija ir giminystės ryšiai

Australopitekai priskiriami homininams ir manoma, kad jų pirmtakai atsirado vėlyvajame miocene. Dažniausiai minimi laikotarpiai yra:

• Australopitekas, maždaug prieš keturis milijonus metų (mya)
• Paranthropus, apie 2,7 mln. m. pr. m. e.

Kai vartojamas atskirai, terminas „australopitekai“ dažnai reiškia abi šias gentis kartu. Australopithecus kartais vadinami grakščiaisiais (lieknaisiais) australopitekenais, o Paranthropus – tvirtaisiais australopitekenais.

Kitos svarbios fosilijos ir ginčytini taksonai

Be aukščiau paminėtų, yra ir kitų mioceno–plioceno homininų, kurių vieta evoliucijos medyje yra diskutuotina:

• Kenyanthropus (3,5–3,2 mya) – gali būti atskira Australopithecus gentyje esanti linija arba tam tikros australopitekų rūšies pavadinimas.
• Ardipithecus (~5,6–4,4 mya) – anksčiausias mioceno homininas. Jis turėjo sugriebiamąjį didįjį pirštą, todėl galėjo gyventi tiek medžiuose, tiek ant žemės; tokį judėjimą vadiname „fakultatyviniu dvikojumu“.
• Sahelanthropus (~7 mya) – mioceno homininas, kurio ryšiai su australopiteksais neaiškūs ir kelia diskusijas tarp mokslininkų.
• 6,1–5,7 mln. m. amžiaus Orrorinas – žinomas iš fragmentiškų radinių (apie 20 kaulų gabalėlių). Jo giminystė neaiški; kai kurie tyrėjai teigia, kad Orrorin yra ankstyvesnis ir tam tikrais požymiais artimesnis Homo nei kai kurios A. afarensis formos. Pavyzdžiui, šlaunikaulis gali būti morfologiškai panašesnis į H. sapiens, tačiau tai vis dar diskutuotina.

Evoliucinės sąsajos su Homo

Labiausiai tikėtinas australopitekų protėvis yra Ardipithecus genties atstovai, randami Rytų Afrikoje. Iš šių linijų vėliau galėjo kilti Homo gentis: pirmieji saugomi žmonių atstovai, pvz., Homo habilis, atsirado maždaug prieš 2,4 mln. metų. Reikšmingas smegenų tūrio padidėjimas prasidėjo būtent Homo gentyje – jis nėra tiesioginis australopitekų bruožas, o vystėsi vėliau.

Reikšmė žmogaus evoliucijoje

Australopitekai yra svarbūs, nes jie iliustruoja pereinamąjį etapą nuo medžių gyvenimo link visiško dvikojumo ir sudėtingesnės elgsenos. Jų anatomija rodo, kaip ankstyvi homininai derino laipiojimą bei vaikščiojimą, prisitaikė prie kintančių aplinkos sąlygų ir įgijo naujų mitybos strategijų. Tyrimai apie jų gyvenimo būdą, mitybą ir socialines struktūras padeda suprasti pagrindinius žingsnius, vedusius prie žmonių evoliucijos.

Australopitekai pagal Briggs & Crowther.

Klausimai ir atsakymai

K: Ką reiškia terminas "australopitekinas"?

K: Kuo australopitekai skyrėsi nuo šiuolaikinių beždžionių?

K: Koks buvo jų vaikščiojimo efektyvumas, palyginti su žmonėmis?

K: Ką galima pasakyti apie jų šeimos sudėtį?

K: Kas žinoma apie jų naudojamus įrankius?

K: Kada jie atsirado istorijoje?

K: Kokios kitos gentys yra giminingos australopitekams?

Paieška pagal raidę