Ardipithecus: ankstyva hominidų gentis — rūšys, amžius ir bruožai

Sužinokite apie Ardipithecus — ankstyvą hominidų gentį: rūšys, amžius, dvikybystė ir dantų bruožai, kas sieja ją su žmogumi ir beždžionėmis.

Ardipithecus yra labai ankstyva hominidų gentis, gyvenusi vėlyvajame neogene. Jos atradimas ir tyrimai suteikė naujų įžvalgų apie ankstyvą žmogaus ir žmogbeždžionių evoliucijos šakos raidą.

Žinomos dvi pagrindinės rūšys: A. kadabba, datuojama maždaug prieš 5,6 mln. metų (mioceno pabaiga, su galimu amžiaus diapazonu apie 5,8–5,2 mln. metų), ir A. ramidus, gyvenusi maždaug prieš 4,4 mln. metų ankstyvajame pliocene. Fosilijos daugiausia rasta Etiopijos Afaro regione (pvz., Aramis ir Middle Awash), kur išlikę įvairūs kaulų fragmentai ir net beveik pilnas 4,4 mln. metų senumo skeletas, vadinamas „Ardi“.

Morfologija ir elgsena

Įdomūs bruožai:

• Kūno sudėjimas: Ardipithecus rodė mišrų pritaikymą — turi bruožų, leidžiančių vaikščioti dviem kojomis, kartu su pritaikymais lipimui medžiuose. Taip pat pastebimas mažas smegenų tūris (maždaug panašus į dabartinių žmogbeždžionių), todėl smegenų padidėjimas žmogaus evoliucijoje įvyko vėliau.
• Kaulai ir eisenos požymiai: Pelvis ir šlaunikaulio sandara rodo gebėjimą bent iš dalies judėti dviem kojomis (dvikojis ėjimas), o kaukolės pagrindo (foramen magnum) padėtis taip pat suderinama su vertikalesniu galvos padėties laikymu. Tačiau pėdos struktūra — su iš dalies priešinamu didžiuoju pirštu — liudija ir medžių naudojimą bei lipimą.
• Dantys ir socialinės prielaidos: Jų dantys buvo panašūs į australopiteko — ypač pastebimas sumažėjęs kandžių dydis ir mažesnė kandžių dimorfija tarp patinų ir patelių. Tai leidžia manyti, kad Ardipithecus socialinė struktūra galėjo skirtis nuo labai agresyvių, stipriai dimorfiškų elgsenų būdingų kai kurioms dabartinėms žmogbeždžionėms.

Buveinė ir gyvenimo būdas

Ankstyvieji tyrimai parodė, kad Ardipithecus gyveno miškingesnėje aplinkoje, o ne atvirame stepės (savanos) kraštovaizdyje. Tai svarbu, nes tradicinė hipotezė, kad dvikojis ėjimas išsivystė savanoje dėl žemės ūkio pasikeitimų, tapo mažiau vienareikšmiška — dvikojis judėjimas galėjo atsirasti dar miškingose gyvenvietėse.

Kilmė ir sistematika

Kadangi ši gentis turi keletą bendrų bruožų su Afrikos žmogbeždžionių gentimis (Pan ir Gorila), kai kas ją priskiria šiai, o ne žmogaus genčiai. Vis dėlto dauguma mokslininkų laiko Ardipithecus protožmogumi — tarpine grandimi, turinčia savitų požymių, vedančių link vėlesnių homininų.

Reikšmė evoliucijos tyrimuose

Dauguma mano, kad tai protožmogus, nes jo dantys panašūs į australopiteko. Ardipitekas, kaip ir australopitekas, buvo dvikojis ir turėjo sumažintus kandžius. Jo atradimas parodė, jog žmogaus evoliucijos pradžia yra kompleksiška: dvikojis ėjimas, dantų pokyčiai ir socialinės struktūros kaita nebuvo vienu metu atsiradę bruožai, o vyko etapais. „Ardi“ skeletas ir kiti rasti fragmentai suteikia svarbių duomenų apie paskutinio bendro su žmogbeždžionėmis protėvio galimus bruožus.

Debatai ir klausimai

Nors Ardipithecus turi daug reikšmingų požymių, jo tikslus vieta žmogaus evoliucijoje vis dar diskutuojama: ar tai tiesiog ankstyvas žmogbeždžionės pakraštis, ar tikras pirmtakas homininų linijai. Tyrimų etapai, papildomi radiniais ir analize, nuolat tikslina supratimą apie šios genties ekologiją, morfologiją ir elgseną.

Apibendrinant, Ardipithecus yra kertinis elementas suprantant ankstyvąjį pereinamąjį etapą tarp mūsų ir kitų Afrikos žinduolių — jo savybės rodo mišrų laipiojimo ir dvikopio judėjimo derinį bei svarbius pokyčius dantų ir socialinės struktūros srityse.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra ardipitekas?

K: Kada gyveno A. kadabba?

K: Kada gyveno A. ramidus?

K: Ar Ardipithecus turi kokių nors bendrų bruožų su Afrikos didžiųjų beždžionių gentimis?

K: Kaip kai kurie mokslininkai klasifikuoja Ardipithecus?

K: Kodėl dauguma mokslininkų Ardipithecus priskiria protožmogui?

K: Kokios yra kai kurios Ardipithecus savybės?

Paieška pagal raidę