Australopitekai: kas jie buvo ir kaip susiję su žmonėmis

Atraskite australopitekų istoriją: Taungo radinį, fosilijas Rytų Afrikoje ir jų ryšį su Homo gentimi — svarbus žingsnis žmonių evoliucijoje.

Australopitekai - išnykusių hominidų gentis, artimai susijusi su žmonėmis.

Pirmasis aprašytas australopitekas buvo Taungo vaikas, kurį atrado Raymondas Dartas ir aprašė 1925 m.

Jų liekanų daugiausia rasta Rytų Afrikoje, o pirmoji fosilija datuojama prieš 3,9 mln. metų. Atsiskyrimas nuo kitų beždžionių turėjo įvykti anksčiau, galbūt apie 5 mlj. m. e. m.

Vyrauja nuomonė, kad iš jų grupės atsirado Homo gentis, taigi ir žmogus.

Australopitekų genčiai iš pradžių priklausė dvi gana skirtingos formos. Viena forma buvo lengvoji: gracilieji australopitekinai. Kita forma buvo stambesnė, tvirti australopitekinai.

Vis dar diskutuojama, ar juos reikėtų priskirti atskiroms gentims. Čia aptariame grakščias formas; tvirtos formos kitur aprašomos kaip Paranthropus.

Graciliniai australopitekai turėjo keletą bendrų bruožų su šiuolaikinėmis beždžionėmis ir žmonėmis. Prieš 3,9-3 mln. metų jie buvo plačiai paplitę Rytų ir Šiaurės Afrikoje.

Kaip jie atrodė ir kaip gyveno

Graciliniai australopitekai buvo keičiantys primatai, turintys mišrių bruožų — dalį panašumų su šiuolaikinėmis beždžionėmis, dalį su žmonėmis:

• Stovėjimas ir vaikščiojimas: jie vaikščiojo stačiai dviem kojomis (bipediškumas), tačiau nebuvo tokie tobuli bipedai kaip modernus žmogus — jų dubuo, kojų kaulai ir pėdų formas rodė prisitaikymą prie vaikščiojimo, bet rankos ir pirštai dažnai buvo dar tinkami laipioti medžiuose.
• Smegenų dydis: smegenų tūris buvo mažesnis nei Homo genties — dauguma rūšių turėjo apie 350–550 cm³, tai daugiau nei šiuolaikinių beždžionių, bet gerokai mažiau nei šiuolaikinis žmogus.
• Dydis ir lytinė dimorfija: suaugusių aukštis svyravo — mažesni vyrai ir didesnės patelės pagal žmogaus standartus; kai kurių rūšių egzistavo stipri lytinė dimorfija (patinai žymiai stambesni).
• Dieta: daugiausia augalinė, bet įtraukusi vaisius, šaknis ir kartais vabzdžius ar mėsą. Dantų struktūra rodo įvairią mitybą; kai kurios rūšys (ypač robustinės) turėjo specializaciją kietesniam maistui.
• Įrankiai: tiesioginių įrodymų, kad ankstyviausi graciliniai australopitekai gamino sudėtingus įrankius, nėra, bet vėlesni jų atstovai arba glaudžiai su jais susijusios grupės galėjo naudoti natūraliai raižytus akmenis. Olduvajaus tipo įrankiai atsirado apie 2,6 mln. metų — juos dažniausiai sieja su ankstyvaisiais Homo, bet diskusijos tęsiasi.

Pagrindinės gracilinių australopitekų rūšys

• Australopithecus anamensis — viena seniausių žinomų rūšių, aptinkama apie 4,2–3,9 mln. metų; randama Rytų Afrikoje.
• Australopithecus afarensis — viena geriausiai ištirtų rūšių (pvz., „Lucy“, atrasta Etiopijoje), gyvavo maždaug 3,9–2,9 mln. metų; jos anatomija rodo aiškų bipedalizmą kartu su prisitaikymu laipioti.
• Australopithecus africanus — aprašytas pagal Taungo vaiko ir kitus radinius Pietų Afrikoje, gyveno maždaug 3–2 mln. metų; turi keletą žmogui panašių bruožų kaule ir dantyse.
• Australopithecus garhi — atrastas Etiopijoje, datuojamas maždaug 2,5 mln. metų; kartais minimas kaip galimas ryšys su ankstyvuoju Homo dėl kai kurių proporcijų ir galimo maisto apdorojimo įrodymų.
• Australopithecus sediba — atrastas Pietų Afrikoje (apie 1,98 mln. metų); turi mišrių bruožų, kurie suteikia įdomių užuominų apie perėjimą į Homo gentyje pastebimus požymius.

Graciliniai prieš robustinius (Paranthropus)

Graciliniai australopitekai buvo smulkesnės, akcentuojančios lankstumą ir mišrią mitybą formos. Kita grupė — tvirti australopitekinai — matomi kaip daugiau specializuoti, turi tvirtą žandikaulį, platų krūminį dantyną ir dažnai sagittalinį ragą („crest“) ant kaukolės raumenų pritvirtinimui; šie dažnai priskiriami Paranthropus genčiai. Dėl šių skirtumų mokslininkai diskutuoja, ar tvirti formos turi likti Australopithecus ar turi atskiros genties statusą.

Santykis su Homo gentimi ir žmogaus evoliucija

Vyrauja nuomonė, kad Homo gentis kilusi iš australopitekų kilmės linijų arba iš bendro protėvio, artimo viena kitai. Kai kurie tyrimai siūlo, kad tam tikros gracilinių rūšių populiacijos galėjo duoti kilmę ankstyvajam Homo (pvz., Homo habilis ar Homo erectus protėviai), tačiau preciziškas tiesioginis ryšys ir perdavimai tarp tam tikrų rūšių išlieka diskutuotini. Naujų radinių (pvz., A. sediba) analizė pateikė naujų duomenų apie bruožų persidengimą tarp australopitekų ir ankstyvųjų Homo.

Fosilijų radiniai ir jų reikšmė

Australopitekų liekanos daugiausia randamos Rytų (Etiopija, Kenija, Tanzanija) ir Pietų Afrikoje, taip pat aptinkamos pėdsakų liekanos (pvz., Laetoli pėdsakai) rodo ankstyvą bipedalumą. Fosilijų datavimas atliekamas naudojant kelias metodikas (paleomagnetinius, radioizotopinius, stratigrafinius), leidžiančias nustatyti gyvenimo laikotarpius ir aplinkos sąlygas. Šie radiniai yra kertiniai tyrinėjant žmogaus stovėjimo, vaikščiojimo ir mitybos raidą nuo primatų link Homo genties.

Debatai ir atviri klausimai

• Ar visos gracilinių grupės yra tiesioginiai Homo protėviai, ar kai kurios — šoninės linijos, kurios neišliko?
• Kiek tvirtų (Paranthropus) ir grakčių (Australopithecus) skirtumų yra pakankamai dideli, kad pateisintų atskiras gentis?
• Kokį vaidmenį atliko kultūriniai veiksniai (pvz., įrankų panaudojimas) perėjime nuo australopitekų prie Homo?

Trumpas santrauka

• Australopitekai — svarbi hominidų grupė, susijusi su žmogaus kilme.
• Graciliniai australopitekai pasižymėjo bipedalumu, tačiau turėjo ir laipiojimo adaptacijų bei palyginti mažesnius smegenis.
• Fosilijos iš Rytų ir Pietų Afrikos, taip pat pėdsakai ir kaukolės radiniai, padeda suprasti perėjimą link Homo genties, tačiau daugelis niuansų tebėra mokslinių diskusijų objektas.

Morfologija

Kaukolė

Smegenų dydis

Daugumos australopiteko rūšių smegenys buvo maždaug 35 % šiuolaikinio žmogaus smegenų dydžio. Tai nedaug daugiau nei šimpanzės smegenys. Homininų smegenų dydis smarkiai nepadidėja iki pat Homo genties atstovų atsiradimo.

Kitos funkcijos

Taungo egzempliorius turėjo trumpus kandžio dantis, o foramen magnum padėtis liudijo apie dvikojų judėjimą.

Skeletas

Dauguma australopiteko rūšių buvo mažo ūgio ir grakštūs, paprastai 1,2-4,4 m aukščio. Egzistuoja nemažas lytinis dimorfizmas. Šiuolaikiniams hominidams lytinis dimorfizmas nėra tokio pat laipsnio - ypač šiuolaikiniams žmonėms būdingas žemas lytinio dimorfizmo laipsnis: patinai vidutiniškai tik 15 % didesni (aukštesni, sunkesni) už pateles.

Tačiau australopiteko patinai gali būti iki 50 % didesni už pateles, nors paprastai tai būna mažiau pastebima.

Santrauka

Skeletas, iškastiniai pėdų pėdsakai, rasti Laetolyje, Tanzanijoje, kandžių dantys ir foramen magnum - visa tai rodo, kad šios beždžionės buvo dvikojės.

Australopithecus africanus patino kaukolės originalas

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra australopitekas?

K: Kas atrado pirmąjį australopiteką?

K: Kur dažniausiai randama australopitekų palaikų?

K.: Kiek metų pirmoji australopitekų fosilija?

K: Koks apytikslis laikas, kada galėjo įvykti atsiskyrimas nuo kitų beždžionių?

K: Koks, manoma, yra australopiteko ir žmogaus ryšys?

K: Kokios yra dvi skirtingos australopitekų formos?

Paieška pagal raidę