Vėjo energija: apibrėžimas, veikimo principas ir pasaulinė reikšmė

Vėjo energija: sužinokite veikimo principus, naudas ir pasaulinę reikšmę — kaip atsinaujinanti energija keičia elektros gamybą, didina energetinę nepriklausomybę ir mažina taršą.

Vėjo energija - tai vėjo energijos pavertimas naudingesne energijos forma, pavyzdžiui, elektra. Tai atsinaujinantis energijos šaltinis, padedantis mažinti Žemės oro taršą ir priklausomybę nuo iškastinio kuro. Vėjo energija gali būti naudojama įvairaus masto sistemose: mažesnės vėjo turbinos vietinei elektros gamybai ar didelės komercinės vėjo jėgainės tiekiančios energiją į bendrą elektros tinklą.

2014 m. birželio mėn. vėjo energijos pajėgumai sparčiai augo ir pasiekė 336 GW, o vėjo energijos gamyba sudarė apie 4 proc. visos pasaulyje suvartojamos elektros energijos ir sparčiai augo. Vėjo energija plačiai naudojama Europos šalyse, o pastaruoju metu - Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Azijoje. 2012 m. Danijoje vėjo energija sudarė apie 30 % elektros energijos gamybos, Portugalijoje - 20 %, Ispanijoje - 18 %.

Veikimo principas

Vėjo jėgainė paverčia vėjo kinetinę energiją elektros energija. Pagrindiniai žingsniai:

• Vėjo srautas suka rotoriaus peilius (vėją sugeriančias mentis).
• Mentes sukuria sukimosi momentą, kuris perduodamas per centrinį veleną į pavarų dėžę (jei tokia yra) arba tiesiogiai į generatorių (direktinis pavara).
• Generatorius paverčia mechaninį sukimąsi į elektros srovę.
• Galia dažniausiai stabilizuojama per jungiklius ir invertorius, pakeliama į reikiamą įtampą transformatoriais ir perduodama į elektros tinklą.

Teorinė maksimali kinetinės energijos surinkimo riba yra Betzo ribos principas — apie 59,3 % vėjo energijos negali būti pervesta į mechaninę energiją dėl fizikos apribojimų.

Vėjo elektrinės sudedamosios dalys

• Mentes (mentės) — paprastai pagamintos iš kompozitinių medžiagų, dažnai trijų mentių dizainas.
• Rato krumpliaračiai ir pavaros dėžė — kai kuriose konstrukcijose naudojama pavarų dėžė, kai kuriose — tiesioginis variklis.
• Generatorius — sinchroninis arba asinchroninis, kartais su magiškais žiedais.
• Vėjo jėgainės korpusas (nacelle) — talpina pagrindines mechanines ir elektrines dalis.
• Stiebas (bokštas) — pakelia rotorių į aukštį, kur vėjas yra stabilesnis ir stipresnis.
• Pamatai / inkarai — antžeminėse jėgainėse tai monolitiniai arba segmentuoti pamatai; jūrinėse — įvairios konstrukcijos (monopilotas, katilė, plūduriuojanti inkarinė sistema).

Tipai ir diegimo vietos

• Žemutinės (onshore) vėjo elektrinės — pastatomos ant sausumos; tai pigesnė ir plačiausiai paplitusi technologija.
• Jūrinės (offshore) vėjo elektrinės — pastatomos vandenyje, kur vėjas yra stipresnis ir stabilesnis; pastaraisiais metais ypač daug investicijų skiriama plūduriuojančioms jūrinėms konstrukcijoms.
• Masto dydžiai — nuo mažų turbinų sklypams iki gigantiškų turbinų su rotoriaus diametru virš 200 metrų komerciniuose parkuose.

Privalumai ir trūkumai

• Privalumai:
  • Mažos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos per visą gyvenimo ciklą.
  • Atsinaujinantis ir neišsenkantis energijos šaltinis.
  • Sumažina priklausomybę nuo importuojamų iškastinių kuro rūšių ir didina energetinį saugumą.
  • Ekonominės naudos: naujos darbo vietos gamyboje, montavime ir aptarnavime.
• Trūkumai:
  • Intermitentiškumas — vėjo energija kinta priklausomai nuo oro sąlygų, todėl reikalinga tinklo integracija, saugojimo sprendimai ar sinchronizavimas su kitais energijos šaltiniais.
  • Vizualinis ir triukšmo poveikis gyvenamosioms teritorijoms; gali kilti vietinių gyventojų pasipriešinimas.
  • Poveikis paukščiams ir šikšnosparniams — priklauso nuo vietos ir projektavimo sprendimų.
  • Atliekų tvarkymas ir mentių perdirbimas — kompozitinės mentys yra iššūkis atliekų reciklavimui, tačiau technologijos sparčiai tobulėja.

Pasaulinė reikšmė ir tendencijos

Vėjo energetika yra viena pagrindinių priemonių siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus ir įgyvendinti klimato tikslus. Nuo 2014 m., kai pasauliniai pajėgumai buvo apie 336 GW, vėjo energetika nuolat plėtėsi tiek žemyn, tiek jūroje. Šalių pavyzdžiai (Danija, Portugalija, Ispanija) rodo, kad didelis vėjo energijos udziałas tinklo energetikoje yra pasiekiamas su tinkama tinklo valdymo, politikos ir rezervinių pajėgumų kombinacija.

Pastarųjų metų tendencijos:

• Didesni, efektyvesni rotoriai ir aukštesni stiebai, leidžiantys surinkti daugiau energijos iš silpnesnio vėjo.
• Jūrinės vėjo jėgainės, ypač plūduriuojančios, atveria galimybes diegti jėgaines gilesniuose vandenyse netoli šalių, kuriose anksčiau tai buvo neįmanoma.
• Skaitmenizacija ir nuotolinis stebėjimas didina operacijų efektyvumą ir mažina priežiūros kaštus.
• Hibridiniai sprendimai — vėjas + saulė + baterijos ar vėjo projektai, susieti su elektrocheminių perteklių panaudojimu (pvz., „žaliasis vandenilis“).

Iššūkiai ir ateities kryptys

• Tinklo integracija: reikia modernizuoti tinklus, investuoti į balansavimo priemones ir saugojimo technologijas.
• Perdirbimas ir tvarumas: sprendimai dėl mentų ir kitų kompozitinių dalių perdirbimo yra aktyviai plėtojami.
• Viešasis priėmimas: reikia gerinti dialogą su bendruomenėmis, tinkamai planuoti projektus ir siūlyti naudą vietos gyventojams.
• Technologinis tobulėjimas: statomos vis didesnės jūrinės jėgainės, tobulinamos plūduriuojančios platformos ir mažinami kaštai.

Apibendrinant: vėjo energija yra svarbi dalis pereinant prie žemo anglies dioksido mišinio energetikos sistemos. Jos plėtra prisideda prie klimato apsaugos, ekonomikos diversifikacijos ir energetinio saugumo, tačiau reikalauja sprendimų tinklo valdymo, atliekų tvarkymo ir bendruomenių įtraukimo klausimais.

Trūkumai

Vėjo turbinos turi būti kruopščiai išdėstytos. Jos turi būti tokiose vietose, kur yra nuolatinis ir pastovus vėjo srautas. Iš tikrųjų vėjas neturi būti per stiprus, kitaip jis gali sugadinti turbiną. Kadangi vėjas yra nekontroliuojamas, vėjo turbinų gaminamos energijos kiekis taip pat yra nekontroliuojamas, todėl jos gali būti nepatikimas energijos šaltinis. Kai kurie žmonės taip pat mano, kad vėjo turbinos yra negražios ir neišvaizdžios. Be to, žemėje statoma daugybė elektros stulpų ("perdavimo bokštų"), kuriais elektros energija perduodama elektros energijos tiekimo įmonei. Šie stulpai gamtos grožio vietovėse yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vietos gyventojai prieštarauja vėjo jėgainėms ir jų padariniams.

Perdavimo bokštas

Paieška pagal raidę