Tai šiuo metu veikiančių, statomų arba siūlomų stambių vėjo jėgainių parkų, kurių generuojamoji galia yra 100 megavatų (MW) ar daugiau, sąrašas. Vėjo energijos pajėgumai sparčiai augo ir 2014 m. birželio mėn. siekė 336 GW, o vėjo energijos gamyba sudarė apie 4 % viso pasaulyje sunaudojamos elektros energijos kiekio ir sparčiai augo.

Vėjo energija plačiai naudojama Europoje, o pastaruoju metu - Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Azijoje. Danijoje vėjo energija pagamina apie 19 % elektros energijos, Ispanijoje ir Portugalijoje - 11 %, o Airijos Respublikoje - 9 %.

Pasaulinė statistika ir tendencijos (apžvalga)

Per pastaruosius dešimtmečius vėjo energetika išaugo iš regioninių iniciatyvų į vieną pagrindinių atsinaujinančios energijos šaltinių pasaulyje. Nors 2014 m. pasaulinė instaliuota galia buvo apie 336 GW, XXI a. pradžioje šis skaičius ženkliai išaugo: 2020–2023 m. etapuose bendra pasaulinė vėjo energijos instaliuota galia perkopė 900 GW ribą, o jūrinių (offshore) vėjo jėgainių dalis taip pat sparčiai didėjo.

Štai keletas esminių tendencijų ir faktų:

  • Augimas: metinės naujos instaliacijos pasaulyje išlieka didelės dėl šalims taikomų klimato tikslų, technologijų brangumo mažėjimo ir viešųjų pirkimų mechanizmų.
  • Pirmaujančios šalys: pagal instaliuotą galią pirmauja Kinija, toliau – Jungtinės Amerikos Valstijos, kelios Europos valstybės (pvz., Vokietija, Ispanija) ir Indija. Kiekvienoje šalyje parkų mastas labai skiriasi: nuo mažesnių regioninių parkų iki kelių GW dydžio kompleksinių bazinių projektų.
  • Jūrinė vėja: offshore parkai tapo žaidimo keitikliais — ypač Šiaurės jūros ir JK vandenyse, kur įrengiami itin dideli projektai su galingomis turbinomis. Taip pat populiarėja plūduriuojančios vėjo jėgainės, leidžiančios plėtoti jūrinius parkus giliau esančiose zonose.
  • Turbinos dydis ir našumas: gaminamos vis didesnės turbinų galios (paprastai offshore 8–15+ MW), didėja rotorių diametrai ir keliamas energetinis efektyvumas bei našumas.
  • Elektros dalis: vėjo energija sudaro kelis procentus iki keliolika procentų šalių elektros gamybos – priklausomai nuo regiono ir infrastruktūros integracijos laipsnio.

Pavyzdiniai stambūs parkai (≥100 MW)

Žemiau pateikiami žinomi ir reikšmingi vėjo parkai (tiek jūriniai, tiek žemės), kurie yra arba veikantys, arba statomi / planuojami, ir kurių instaliuota galia yra 100 MW ar daugiau:

  • Gansu (Jiuquan) vėjo elektrinių bazė, Kinija – vienas didžiausių onshore kompleksų pasaulyje. Projektas vykdomas etapais; bendra planuojama galia siekia dešimtis gigavatų, o jau įrengta galia siekia kelis gigavatus.
  • Hornsea Zone, Jungtinė Karalystė (Hornsea One / Two / Three) – dideli jūriniai projektai; Hornsea One yra virš 1 GW (apie 1 218 MW), Hornsea Two ir kiti etapai taip pat viršija 1 GW ar artėja prie šios ribos.
  • Dogger Bank, JK – projektas, sudarytas iš kelių fazių (A, B, C), kurių bendra planuojama galia sieks apie 3,6 GW; vienas didžiausių pasaulio jūrinių parkų, įgyvendinamų etapais.
  • Walney Extension, JK – anksčiau vienas didžiausių jūrinių parkų (~659 MW), dabar jau pralenktas didesnėmis zonomis, bet tebėra reikšmingas pavyzdys.
  • East Anglia ONE, London Array (JK) – dideli jūriniai projektai (pvz., London Array ~630 MW, East Anglia ONE apie 714 MW).
  • Vineyard Wind (JAV) – vienas iš pirmųjų didelių JAV jūrinių parkų (~800 MW etapui), žymintis JAV plėtrą offshore sektoriuje.
  • Hywind Scotland (plūduriuojantis), Škotija – komercinis plūduriuojančių jėgainių parkas (mažesnis pagal galią, bet technologiniu požiūriu svarbus pavyzdys plūduriuojančios vėjo energetikos vystymuisi).

Techniniai aspektai ir iššūkiai

  • Tinklų integracija: dideli parkai reikalauja investicijų į perdavimo tinklus, transformatorius ir reguliavimo sistemas, kad būtų užtikrinta stabili tiekimo grandinė.
  • Intermitentiškumas: vėjo energija yra kintanti – todėl svarbūs energijos sandėliavimo sprendimai (baterijos, H2 sintezė), atsarginė generation ir rinkos mechanizmai.
  • Aplinkosaugos ir leidimų procesai: stambūs parkai dažnai susiduria su ypatumais, susijusiais su paukščių migracija, vidaus vandenų ir jūrų aplinkos apsauga bei vietos bendruomenių priėmimu.
  • Tiekimo grandinė ir gamyba: didėjant projekto mastui, iškyla komponentų (turbinos, menčių, laidų) gamybos ir transportavimo iššūkiai.
  • Repowering: senesni parkai dažnai modernizuojami (keičiamas įrengimų parkas naujesnėmis turbinomis), taip padidinant efektyvumą be naujos plėtros žemės ar jūroje.

Apžvalga ir ateities perspektyvos

Stambių (≥100 MW) vėjo jėgainių parkų skaičius ir bendri pajėgumai sparčiai didėja. Didžiosios valstybės ir tarptautinės iniciatyvos, skatinančios atsinaujinančią energiją, sudaro palankias sąlygas tolesnei plėtrai. Technologijų pažanga (didesnės turbinų galios, geresnis valdymas ir saugojimo sprendimai) leidžia efektyviau naudoti vėją kaip elektros šaltinį ir didinti jo dalį energetikos mišinyje.

Šio sąrašo tikslas – pateikti apžvalgą apie stambius parkus ir pagrindines tendencijas. Dėl greitai besikeičiančios situacijos (nauji projektai, įrengimo datos, galutinė galia) konkrečias instaliacijas ir jų parametrus verta tikrinti pagal atnaujintus šaltinius ir projekto vykdytojų informaciją.