Elektros krūviai juda dėl įtampos. Tai tarsi „postūmis“, kuris verčia krūvius judėti laidu ar kitu elektros laidininku. Įtampą galima įsivaizduoti kaip sąlygą, dėl kurios krūviai stumiami — nors formaliai ji nėra mechaninė jėga, ji gali sukelti krūvių judėjimą. Kadangi judantys krūviai sudaro srovę, įtampa gali sukelti srovę grandinėje.

Ką reiškia „įtampa“ ir kaip ji matuojama

Tikrasis mokslinis terminas yra elektrinio potencialo skirtumas — tai skirtumas tarp elektrinio potencialo dviejuose taškuose. Paprastai šį skirtumą trumpai vadiname įtampa arba neoficialiai „potencialų skirtumu“. Tam tikrose situacijose įtampa taip pat paminima kaip elektromotorinė jėga (EMF).

Įtampos matavimo vienetas yra voltas. Voltas pavadintas Alessandro Voltos garbei. Vienas voltas atitinka vieną džaulį vienam kulonui (1 V = 1 J/C). Pagal Tarptautinės vienetų sistemos taisykles vienetų, kilusių iš asmenvardžių, simboliai rašomi didžiąja raide — taip voltui priskirtas simbolis V.

Voltas, įtampa ir ženklinimas

Svarbu atskirti voltą ir įtampą. Voltas yra matavimo vienetas — kaip metras ar kilogramas — o įtampa yra dydis, kurį tuo vienetu matuojame. Dažnai inžinerinėje literatūroje įtampa formule žymima kursyva (pvz., V = 9 V {\displaystyle V=9\,{\text{V}}}. {\displaystyle V=9\,{\text{V}}}), o jei reikia naudoti vieno simbolio žymėjimą, įprasta rašyti mažąją v (pvz., v = i r). Kai kur inžinieriai įtampai žymi raide {\displaystyle e} (elektromotorinė jėga), kad akcentuotų skirtumą tarp įtampos ir voltų.

Dėl įvairių pateikimo formų originaliame tekste gali būti matomos formulės ir vaizdiniai elementai, pvz., įtampa = srovė × varža {\displaystyle {\text{įtampa}}}={\text{srovė}}} kartus {\text{varža}}} {\displaystyle {\text{voltage}}={\text{current}}\times {\text{resistance}}} arba v = ir {\displaystyle {\text{v}}={\text{ir}}} {\displaystyle {\text{v}}={\text{ir}}} — tai iliustracija įtampos sąryšio su srove ir varža (Ohmo dėsnis).

Įtampa visada matuojama tarp dviejų taškų

Techniniu požiūriu įtampa yra elektrinio potencialo skirtumas tarp dviejų taškų — ji visada matuojama „tarp“ tų taškų, pvz., tarp baterijos teigiamo ir neigiamo poliaus, tarp laido ir žemės arba tarp dviejų taškų grandinėje. Namų elektros tinkluose JAV dažniausiai matoma 120 V įtampa — ši reikšmė paprastai nurodoma tarp laido ir žemės. Europoje ir daugelyje kitų šalių įprasta tinklo įtampa ~230 V (kai kur nurodoma kaip 220–240 V).

Įtampa ir elektros galia

Norint perduoti galią (energiją) per grandinę, būtini ir įtampa, ir srovė. Aukšta įtampa be užbaigtos grandinės (be kelio srovei tekėti) neduos galios. Pvz., paukštis gali tūpti ant labai aukštos įtampos laidų (pvz., 12 kV ar 16 kV), bet, jei jo kūnas neprijungia laidininko prie žemės arba kito potencialo taško, per paukštį nepraeis reikšminga srovė ir jis nenukentės.

Nuolatinė (DC) ir kintamoji (AC) įtampa

  • Nuolatinė įtampa (DC) išlaiko tą patį poliškumą — ji būna pastovi teigiama arba neigiama. Pavyzdžiai: baterijos, akumuliatoriai, DC maitinimo šaltiniai. Nuolatinė įtampa dažnai naudojama elektronikos grandinėse.
  • Kintamoji įtampa (AC) periodiškai keičia poliškumą ir dydį. Namų tinklo įtampa priklauso nuo šalies: Amerikoje dažniausiai 60 Hz (poliškumas keičiasi 60 kartų per sekundę), Europoje ir Jungtinėje Karalystėje 50 Hz (50 kartų per sekundę). Kintamoji įtampa naudojama elektros tinkluose ir daugelyje variklio bei transformatorių grandinių.

RMS, piko ir nuolatinės ekvivalentai

Kintamosios įtampos apibrėžimui svarbu skirti piko reikšmę (maksimalus amplitudės dydis) ir RMS (Root Mean Square, tolygiai veikiančioji vertė), kuri parodytų ekvivalentinę nuolatinę įtampą, galinčią tiekti tą patį šiluminį efektą varžoje. Pvz., AC sinusoidė, kurios efektinė (RMS) įtampa yra ~230 V, turi pikinę reikšmę apie 325 V (230 × √2).

Matavimo priemonės ir sauga

Įtampai matuoti naudojami voltmetrai arba multimetrų įtampų funkcija. Matavimai atliekami prijungus prietaiso zondus prie dviejų taškų — svarbu teisingai nustatyti matavimo diapazoną ir saugos priemones. Dirbant su tinklo įtampa ar aukštos įtampos įrenginiais būtina:

  • Įsitikinti, kad prietaisas ir zondai skirti matyti atitinkamai įtampai;
  • Nenaudoti įrankių su pažeistomis izoliacijomis;
  • Laikytis atitinkamų saugos procedūrų ir, esant abejonėms, kreiptis į kvalifikuotą specialistą.

Elektromotorinė jėga (EMF) ir įkrovinė įtampa

Terminas EMF (elektromagnetinė arba elektromotorinė jėga) dažnai vartojamas apibūdinti įtampai, kurią sukuria baterija ar generatorius, kai grandinė atvira (be apkrovos). Kai grandinėje atsiranda srovė, dėl vidaus varžos šaltinio išmatuota galutinė įtampa gali būti mažesnė už EMF.

Praktiniai pavyzdžiai

  • Baterijoje: teigiamas polius turi aukštesnį potencialą nei neigiamas — skirtumas tarp jų yra baterijos nominali įtampa (pvz., 1,5 V, 9 V).
  • Namų lizdas: Europoje ~230 V AC prie 50 Hz — tai reiškia, kad potencialų skirtumas tarp fazės ir neutro (ar fazės ir žemės priklausomai nuo prijungimo) periodiškai kinta 50 kartų per sekundę.
  • Aukštos įtampos linijos: per jas perduodama didelė galia, nes pakėlus įtampą sumažėja srovė tam pačiam galingumui perduoti, taip sumažinant nuostolius šiluma.

Santrauka

Įtampa — tai elektrinio potencialo skirtumas, matuojamas volto vienetu. Ji yra pagrindinė priežastis, dėl kurios krūviai gali judėti, todėl įtampa ir srovė kartu lemia galingumo perdavimą. Galime skirti nuolatinę (DC) ir kintamąją (AC) įtampas, o praktiniuose matavimuose svarbu naudoti tinkamą įrangą ir laikytis saugos.

Originalūs pavyzdžiai ir iliustracijos iš pradinių šaltinių (formulės ir vaizdai) palikti, kad vizualiai parodytų ryšį tarp įtampos, srovės ir varžos: V = 9 V {\displaystyle V=9\,{\text{V}}}. {\displaystyle V=9\,{\text{V}}} {\displaystyle e} {\displaystyle {\text{voltage}}={\text{current}}\times {\text{resistance}}} {\displaystyle {\text{v}}={\text{ir}}}.